Naujas Trumpo prekybos karas su ES dėl Grenlandijos
D. Trumpas pagrasino aštuonioms Europos valstybėms, kurios pasiuntė karius į Grenlandiją, nuo vasario 1 d. įvesti 10 proc. muitus, kurie nuo birželio galėtų didėti iki 25 procentų. Pasak D. Trumpo, nauji muitai galios tol, kol JAV perims visišką salos kontrolę. Jis siekia salą įsigyti, tokį sprendimą grįsdamas nacionalinio saugumo argumentais, o muitus naudoja kaip spaudimo priemonę šalims, kurios griežčiausiai pasipriešino šiems JAV planams. Nors muitai būtų įvesti atskiroms šalims, praktiškai tai reikštų visos ES užsipuolimą, kadangi ES veikia kaip bendra ekonominė erdvė su muitų sąjunga, kurioje prekybos politikos klausimai deleguoti ES kompetencijai, o visi sprendimai priimami visos ES mastu.
Europos šalys į D. Trumpo grasinimus greičiausiai reaguos atsakomaisiais muitais. Žiniasklaidoje pranešama, kad jau ruošiamas 93 mlrd. eurų vertės naujų muitų pasiūlymas JAV prekėms. Be to, Prancūzijos prezidentas ragina aktyvuoti ES politinį instrumentą, skirtą kovoti su trečiųjų šalių ekonomine prievarta (angl. anti-coercion instrument). Manoma, kad tai viena stipriausių ES turimų priemonių, kurios aktyvavimas suteiktų daugiau svertų atsakyti į JAV spaudimą – nuo muitų iki viešųjų pirkimų ribojimų JAV įmonėms. Europos atsakas turėtų paaiškėti po sušaukto neeilinio Europos vadovų susitikimo, kuris planuojamas sausio 22 d. JAV planuojami muitai Europai iš esmės pažeistų vasarą pasiektą ES–JAV prekybos susitarimą, kuriuo JAV taikomi muitai buvo apriboti iki 15 proc., ir atvertų naują frontą prekybos kare. Tokio konflikto eskalacija galėtų turėti reikšmingų neigiamų ekonominių ir finansinių pasekmių abiem pusėms.
Pirminė rinkų reakcija yra neigiama, bet panikos kol kas nematyti. Ateities sandorių prekyba akcijų indeksais rodo, kad Europos biržos atsidarys apie 1 proc. raudonoje teritorijoje, o JAV rinkų kritimas turėtų būti kiek mažesnis. Vis dėlto tikrasis poveikis išryškės tik rytoj, kadangi JAV biržos šiandien nedirba dėl valstybinės šventės – Martino Liuterio Kingo jaunesniojo dienos. Euras dolerio atžvilgiu pirmadienį sustiprėjo 0,3 procento. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, panašu, kad rinkos turi lūkestį, jog D. Trumpas galiausiai atsitrauks nuo savo muitų planų ES atžvilgiu ir situacija neperaugs į viso masto prekybos konfliktą. Be to, vilčių dedama ir į Kongresą, kuriame yra Respublikonų balsų, prieštaraujančių D. Trumpo vykdomai politikai NATO sąjungininkų atžvilgiu.
JAV akcijų biržos penktadienį užsidarė su nedideliu kritimu. Nasdaq ir S&P 500 indeksai smuko po 0,06 procento. Nekilnojamojo turto (+1,2 proc.) ir pramonės (+0,7 proc.) sektoriai labiausiai prisidėjo prie indeksų augimo, tuo tarpu daugiausiai smuko sveikatos priežiūros (-0,8 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) sektoriai.
Rinkos reagavo į D. Trumpo pasisakymus, kuriais jis išreiškė nenorą į FED vadovo poziciją skirti savo Ekonomikos patarėjų tarybos pirmininko K. Hassett, kuris iki šiol buvo laikomas pagrindiniu kandidatu. Rinkose buvo tikimasi, kad K. Hassett imtųsi spartaus palūkanų normų mažinimo. Dabar pagrindiniu kandidatu laikomas buvęs FED valdybos narys K. Warshas, iš kurio tikimasi kiek griežtesnės pinigų politikos. Reaguojant į šiuos pranešimus, penktadienį ženkliai kilo JAV obligacijų pajamingumai: 2 metų trukmės padidėjo 2 baziniais punktais iki 3,59 proc., o 10 metų trukmės – 5 baziniais punktais iki 4,22 procento.
Dauguma Europos biržų penktadienį taip pat krito – STOXX 600 indeksas užsidarė 0,03 proc. žemiau. Tarp sektorių labiausiai kilo komunalinių paslaugų (+1,1 proc.), sveikatos priežiūros (+0,6 proc.) ir pramonės (+0,5 proc.) sektoriai, o daugiausiai smuko nebūtinojo vartojimo (-1,8 proc.), žaliavų (-1,7 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX indeksas traukėsi 0,22 proc., Prancūzijos CAC – 0,65 proc., Italijos FTSE MIB – 0,11 procento. Baltijos šalių biržos išsiskyrė 0,08 proc. augimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
