Nvidia susigrąžino vertingiausios įmonės titulą
Trečiadienį Nvidia akcijų kaina pasiekė visų laikų aukštumas, šoktelėjusi 4,3 proc., iki 154,3 JAV dolerio. Taip bendrovė, laikoma dirbtinio intelekto lustų lydere, tapo didžiausia pasaulyje listinguojama įmone pagal rinkos kapitalizaciją – apie 3,77 trln. JAV dolerių, aplenkdama iki tol pirmavusią Microsoft (3,66 trln. JAV dolerių). Nuo balandžio žemiausio taško Nvidia vertė pakilo net 63 proc., prie jos vertės pridėdama beveik 1,5 trln. JAV dolerių. Šuolį lėmė stiprūs, prieš mėnesį paskelbti, paskutinio ketvirčio rezultatai ir prognozės, rodančios augimo tęstinumą nepaisant eksporto ribojimų į Kiniją. Be to, teigiamą sentimentą kursto tai, kad pagrindiniai bendrovės klientai – Microsoft, Meta, Alphabet ir Amazon – generuojantys daugiau nei 40 proc. pajamų, toliau agresyviai investuoja į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, o tai stiprina ir Nvidia augimo perspektyvas.
Rinkų nerimą atnaujino D. Trumpo pareiškimai apie JAV centrinį banką, kurie sustiprino baimes dėl FED nepriklausomumo. Wall Street Journal pranešė, kad Trumpas svarsto galimybę paskelbti FED vadovo J. Powello įpėdinį jau rugsėjį, kas galėtų susilpninti jo autoritetą likusiam kadencijos laikotarpiui iki kitų metų gegužės. Reaguojant į naujienas, JAV doleris toliau silpnėjo daugumos valiutų atžvilgiu, o EUR/USD kursas sustiprėjo 0,64 proc., priartėdamas prie 1,17 lygio – aukščiausio nuo 2021 m. rudens. D. Trumpo nenuspėjama prekybos politika ir nuolatinės žodinės atakos prieš FED vadovą mažina investuotojų pasitikėjimą doleriu, kurio indeksas, matuojantis JAV dolerio vertę pagrindinių pasaulio valiutų krepšelio atžvilgiu, šiemet smuko 10 proc.
Kaip buvo tikėtasi, vakar NATO valstybės oficialiai pritarė įsipareigojimui padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. Tai istoriškai reikšmingas šuolis – daugiau nei dvigubai aukštesnis nei dabartinis 2 proc. lygis. D. Trumpas palankiai įvertino šį sprendimą ir dar kartą patvirtino JAV paramą aljansui, kadangi kitos NATO narės, kaip jis reikalavo anksčiau, prisiima didesnę atsakomybės dalį už Europos gynybą. Didesnės gynybos išlaidos Europai svarbios tiek saugumo prasme, tiek dėl didėsiančių investicijų. Vis dėlto investicijos nepadvigubės iš karto – tikslas pasiekti 5 proc. bus įgyvendinamas palaipsniui iki 2035 metų. Be to, ne visos lėšos bus skirtos grynai kariniams poreikiams – iš 5 proc., 1,5 proc. galės būti nukreipta į su gynyba susijusias infrastruktūros investicijas.
Akcijų biržose vakar vyravo labiau neigiamas sentimentas – raudonavo visi pagrindiniai Europos indeksai ir dauguma JAV indeksų. Europos akcijų indeksas STOXX600 krito 0,74 proc., Vokietijos DAX – 0,61 proc., Prancūzijos CAC – 0,76 proc., JK FTSE – 0,46 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic indeksas – 0,1 proc. Amerikoje S&P 500 nepakito, o technologijų indeksas Nasdaq paaugo 0,31 proc. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar didėjo 3 baziniais punktais iki 2,56 proc., o JAV liko iš esmės nepakitęs ties 4,29 proc. Akcijų indeksų ateities sandoriai rodo, kad šiandien dauguma Europos biržų turėtų atsidaryti žalioje teritorijoje.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
