Pasiūlos pertekliaus ženklai nusmukdė naftos kainą
JAV baigėsi ilgiausias – net 43 dienas trukęs – vyriausybės uždarymas. Visgi finansavimo įstatymas, kurį šiandien pasirašė JAV prezidentas, daugeliui federalinių agentūrų numato finansavimą tik iki sausio 30 dienos. Todėl tikėtina, kad kitų metų pradžioje vyriausybė gali būti vėl uždaryta, ypač atsižvelgiant į tai, kad į pagrindinį demokratų reikalavimą – pratęsti sveikatos draudimo subsidijas, kurios nustos galioti metų pabaigoje – nebuvo atsižvelgta.
Vyriausybės uždarymas turėjo padaryti reikšmingos ekonominės žalos. JAV Kongreso biudžeto biuro skaičiavimais, ketvirtojo ketvirčio BVP augimas galėtų sulėtėti apie 1,5 proc. punkto. Be to, tik pusė prarasto augimo galėtų būti atstatyta pirmajame 2026 m. ketvirtyje. Neigiamą poveikį riboja tai, kad darbuotojams bus išmokėtas pilnas atlyginimas už prastovose praleistą laiką.
Atsidarius vyriausybei bus atnaujintas oficialios statistikos skelbimas, kuris leis geriau įvertinti JAV ekonomikos padėtį. Rinkoms labiausiai įdomūs rugsėjo ir spalio mėnesių darbo rinkos rodikliai bei spalio infliacijos duomenys, kurie iki šiol nebuvo paskelbti. Visgi, vakar Baltųjų rūmų spaudos atstovė teigė, kad praleisti duomenys gali apskritai nebūti skelbiami. Tokiu atveju neaiškumas dėl JAV ekonomikos išliktų iki kito mėnesio duomenų paskelbimo – gruodžio 5 d. turėtų būti paviešinti darbo rinkos, o gruodžio 10 d. – infliacijos rodikliai. Pastarieji sutaps su tą pačią dieną vyksiančiu FED posėdžiu. Po vyriausybės veiklos atnaujinimo rinkų teikiama tikimybė, kad FED gruodžio mėnesį mažins palūkanų normas, sumažėjo iki maždaug 50 procentų.
JAV akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties. NASDAQ traukėsi 0,26 proc., S&P 500 padidėjo 0,06 proc., o DOW šoktelėjo 0,68 proc., pasiekdamas naują visų laikų rekordą. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo sveikatos priežiūros (+1,4 proc.), finansų (+0,9 proc.) ir žaliavų (+0,8 proc.), o labiausiai krito energetikos (-1,4 proc.), komunikacinių paslaugų (-1,2 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,1 proc.) sektoriai. Energetikos įmones žemyn nutempė beveik 4 proc. smukusios naftos kainos, kurios sureagavo į OPEC pranešimą, jog pasaulinė naftos pasiūla jau trečiame šių metų ketvirtyje ėmė viršyti paklausą. Tai atitinka Tarptautinės energetikos agentūros prognozę, kad kitais metais rinkoje bus rekordinis pasiūlos perteklius.
Europoje akcijų biržos kilo aukštyn trečią prekybos sesiją iš eilės. STOXX 600 ūgtelėjo 0,71 proc., daugiausia dėl komunalinių paslaugų (+1,6 proc.), žaliavų (+1,2 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) sektorių augimo. Tuo tarpu labiausiai krito energetikos sektorius (-0,7 proc.) įmonės. Vokietijos DAX augo 1,22 proc., Prancūzijos CAC – 1,04 proc., Italijos FTSE MIB – 0,8 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas – 0,29 procento.
Vakar Prancūzijos parlamentas nubalsavo už E. Macrono pensijų reformos sustabdymą, pagal kurią buvo numatyta didinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Siekdama išvengti dar vieno vyriausybės žlugimo, E. Macrono vadovaujama centristinė partija buvo priversta atsisakyti vienos svarbiausių savo reformų, kuri būtų reikšmingai padidinusi biudžeto pajamas ir padėjusi mažinti viešųjų finansų deficitą. Prognozuojama, jog kitų metų biudžeto deficitas viršys pirminiame projekte numatytą 4,7 proc. BVP lygį, tačiau tikimasi, kad jis išliks mažesnis nei 5 procentai.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
