Po Trumpo komentarų Europoje kyla dyzelinio kuro kaina
Naftos kainos nukrito žemiau 100 JAV dolerių už barelį, rinkose sustiprėjus viltims dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo. Iranas pareiškė galintis „per savaitę“ atverti Hormūzo sąsiaurį laivybai, jei JAV panaikintų uostų blokadą. Naftos kainas taip pat mažino pranešimai, kad Saudo Arabija netrukus ketina atnaujinti Rytų–Vakarų naftotiekio veiklą, leidžiančią dalį naftos eksporto nukreipti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį. Papildomo optimizmo suteikė D. Trumpo pareiškimas, kad JAV delegacija surengė tris valandas trukusį ir „labai gerą“ susitikimą su Irano atstovais. Tuo tarpu, kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, D. Trumpas perspėjo Iraną dėl visiško šalies sunaikinimo, jei šis nesudarys susitarimo su JAV, tačiau kartu išreiškė viltį, kad Iranas pasirinks teisingai ir susitarimą sudarys. Vis dėlto jis užsiminė, kad susitarimas gali būti sudarytas jau po JAV kadencijos vidurio rinkimų lapkričio pradžioje, o rinkos šiuos komentarus įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu naujos konflikto eskalacijos neturėtų būti.
Visgi vakar buvo ir mažiau gerų žinių – D. Trumpas pareiškė svarstantis įvesti JAV dyzelinio kuro eksporto ribojimus, reaguodamas į rekordiškai aukštas dyzelinio kuro kainas JAV. Vis dėlto tai reikštų aukštesnes kainas Europoje, kuri dalį dyzelinio kuro importuoja iš JAV. Trečiadienio rytą didmeninė dyzelinio kuro kaina Europoje didėjo apie 2 proc. iki 1 462 JAV dolerio už toną, nepaisant 1 proc. mažėjusios Brent naftos kainos. Apskritai sudėtingą pasiūlos situaciją naftos produktų rinkoje atspindi tai, kad per pastaruosius tris mėnesius dyzelinio kuro kaina išaugo net 73 proc. ir gerokai viršijo 30 proc. siekusį naftos kainos padidėjimą.
Vakar D. Trumpas pasirašė susitarimą dėl didesnio JAV karinio buvimo Grenlandijoje. Tai leidžia sumažinti anksčiau tvyrojusią įtampą tarp JAV ir Danijos bei kitų Europos šalių, kuri buvo kilusi D. Trumpui grasinus Grenlandiją užimti jėga. Vakar taip pat vyko susitikimas su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, kuriame buvo aptariamos galimybės užbaigti karą, pradedant nuo abipusių atakų prieš energetikos infrastruktūrą sustabdymo. Tuo tarpu rinkų dėmesys dabar kryps į kitą svarbų geopolitinį įvykį, ketvirtadienį vyksiantį D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą. Reikšmingo proveržio prekybos konflikte nesitikima. Kinijos grasinimai riboti svarbiausiųjų mineralų eksportą suteikia šaliai stipresnę derybinę poziciją ir mažina JAV galimybes muitais išsireikalauti didesnių nuolaidų. Tikimybę, kad susitikimo metu bus paskelbta apie naujus didelius verslo sandorius, taip pat mažina tai, kad Xi Jinpingas atvyko be gausios verslo delegacijos. Viena pagrindinių derybų temų taip pat turėtų būti dirbtinis intelektas.
JAV akcijų biržų ralis vakar prarado pagreitį – S&P 500 liko nepakitęs, nors NASDAQ ūgtelėjo 0,45 proc. ir užsidarė aukščiau birželio pradžioje pasiekto ankstesnio piko. Indeksus aukštyn toliau kėlė puslaidininkių segmentas (+1,4 proc.) bei kitos su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra susijusios įmonės. Tarp jų „Sandisk“ demonstravo vieną geriausių rezultatų S&P 500 indekse – akcijų kaina vakar šoktelėjo beveik 7 proc., investuotojams reaguojant į labai optimistiškus analitikų vertinimus. Tuo tarpu labiausiai vakar krito finansų (-2 proc.), energetikos (-1 proc.) bei komunikacinių paslaugų (-1 proc.) sektoriai.
Verta atkreipti dėmesį, kad pastarasis biržų ralis yra labai stipriai koncentruotas technologijų įmonėse. Vertinant paskutinio mėnesio rezultatus, augo tik informacinių technologijų ir komunikacinių paslaugų sektoriai, atitinkamai 7 ir 6,2 procento. Tuo tarpu visi kiti sektoriai fiksavo neigiamus rezultatus. Šią situaciją gerai atspindi biržų dinamika savaitės pradžioje – suskaičiuota, jog pirmadienį S&P 500 indekse buvo daugiau įmonių, kurių akcijos pasiekė žemiausią lygį per 52 savaites, nei įmonių, kurių akcijos fiksavo 52 savaičių aukštumas, nepaisant to, kad pats indeksas pakilo apie 1 procentą. Remiantis CNBC informacija, paskutinį kartą tokia situacija buvo fiksuota tik 1999 metų gruodį, likus keliems mėnesiams iki „dot-com“ burbulo piko.
Europos akcijų biržose vakar vyravo labiau teigiamas sentimentas – STOXX 600 paaugo 0,13 procento. Indeksą aukštyn labiausiai kėlė 1,2 proc. augęs informacinių technologijų sektorius, o prasčiausius rezultatus fiksavo komunikacinių paslaugų (-1,5 proc.) bei finansų (-1,3 proc.) sektoriai. Pastarasis STOXX 600 indekse sudaro net 26 proc. ir turi didžiausią įtaką bendram indekso rezultatui. Vokietijos DAX vakar pridėjo tik 0,01 proc., Prancūzijos CAC – 0,2 proc., Baltijos biržų indeksas – 0,18 proc., o Italijos FTSE MIB išsiskyrė 0,53 proc. kritimu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
