Valstybių skolinimosi kaina vėl auga, akcijų biržos reaguoja kritimu
JAV akcijų biržos vakar atsitraukė nuo aukštumų, rinkoms reaguojant į kylančius obligacijų pajamingumus ir sustiprėjusią tikimybę, jog FED turės didinti palūkanų normas jau spalio mėnesį. JAV 2 metų trukmės pajamingumas šoktelėjo 14 bazinių punktų (b. p.) iki 4,9 proc., o 10 metų trukmės pajamingumas padidėjo net 15 b. p. ir pasiekė 5,11 proc. – aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Valstybių skolinimosi kainos augimas vakar buvo fiksuojamas ne tik JAV, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas augo 9 b. p. iki 3,55 proc., Prancūzijos – 15 b. p. iki 4,66 proc., o Japonijos – 12 b. p. iki 3,07 procento.
Obligacijų išpardavimą ir augančius pajamingumus vakar paskatino itin stiprūs JAV privataus sektoriaus aktyvumo rodikliai. Preliminariais rugsėjo mėnesio duomenimis, JAV sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) pakilo į aukščiausią lygį nuo 2021 metų vasaros – jis pasiekė 58,4 punkto ir ženkliai viršijo 55,3 punkto siekusį rinkos lūkestį. Gerokai sparčiau, nei tikėtasi, augo pramonės ir ypač paslaugų sektoriai, kurių PMI atitinkamai siekė 57 ir 58,7 punkto. Aukšti ekonomikos aktyvumo rodikliai rodo, jog paklausa ekonomikoje išlieka labai stipri, o tai gali daryti papildomą infliacinį spaudimą, kuris būtų platesnio pobūdžio ir neapsiribotų tik sektoriais, tiesiogiai veikiamais energijos kainų šoko.
Atitinkamai rinkos ėmė įskaičiuoti spartesnį FED palūkanų normų didinimo tempą. Po duomenų paskelbimo tikimybė, kad FED kels palūkanas spalio mėnesį, padidėjo nuo 50 iki 70 proc., o bendrai rinka iki kitų metų vidurio numato mažiausiai tris palūkanų normų didinimus, tačiau mato nemažą tikimybę, kad jų gali būti ir keturi. Aukštesnių FED palūkanų perspektyva turėjo teigiamą įtaką doleriui, kurio vertę sekantis indeksas vakar pakilo apie 0,6 procento. Tuo tarpu aukso, kuris negeneruoja palūkanų pajamų, kaina vakar smuko apie 1,5 proc. – žemiau 4 300 USD už unciją.
Infliacines rizikas taip pat stiprino vėl ėmusi kilti naftos kaina, kuri ketvirtadienio rytą siekia 102,5 dolerio už barelį. „Brent“ nafta vakar pabrango 5 proc., rinkose blėstant viltims, jog atsinaujinęs diplomatinis procesas tarp JAV ir Irano gali vesti link greito konflikto sprendimo. JAV valstybės sekretorius M. Rubio vakar teigė, kad susitikimas su Irano atstovais buvo pozityvus, tačiau esminio proveržio derybose nebuvo. Tuo tarpu Irano prezidentas JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo, kad Teheranas niekada nepasiduos JAV spaudimui, nors teigė tikintis, kad diplomatinis kelias yra įmanomas.
NASDAQ vakar smuko 1,13 proc., o S&P 500 – 0,75 procento. Tarp sektorių prasčiausiais rezultatais pasižymėjo komunikacinių paslaugų (-1,9 proc.), komunalinių paslaugų (-1,9 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,6 proc.) sektoriai, o vienintelis teigiamą rezultatą užfiksavo energetikos sektorius (+1 proc.). Vakarykštis biržų kritimas buvo gana plataus pobūdžio – S&P 500 indekse su neigiamu rezultatu dieną uždarė 33 įmonės. Vakar daug investuotojų dėmesio sulaukė „Meta“, kurios akcijų kaina kilo apie 1 proc., nepaisant platesnio rinkos išpardavimo. Rinkos pozityviai reagavo į „Meta“ reikšmingai išplėsto DI įrenginių asortimento pristatymą, įskaitant naujus virtualiosios realybės (VR) akinius ir specialiai bendravimui su „Muse“ DI asistentu skirtą kompaktišką 5G įrenginį „Muse Charm“.
Europos akcijų biržose vakar taip pat vyravo neigiamas sentimentas, kuriam įtakos turėjo daugiau nei 3 proc. padidėjusi didmeninė dyzelinio kuro kaina. Rinkos reagavo į JAV administracijos planus įvesti dyzelinio kuro eksporto ribojimus, kurie, panašu, ir toliau yra svarstomi. STOXX 600 indeksas vakar smuko 0,44 proc., o prie kritimo labiausiai prisidėjo komunalinių paslaugų (-1,1 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1 proc.) sektoriai. Aukštyn indeksą kėlė tik energetikos (+1,9 proc.) ir informacinių technologijų (+0,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 0,66 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,39 proc., Italijos FTSE MIB – 0,21 proc., o Baltijos biržos išsiskyrė 0,17 proc. augimu. Ateities sandoriai indikuoja, kad biržų nuosmukis tiek Europoje, tiek JAV persikels ir į ketvirtadienio prekybos sesiją.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
