Prancūzijos politinė krizė smukdo Europos akcijų biržas
Europos akcijų biržos vakar švietė raudonai, Prancūzijos politinei krizei temdant investuotojų sentimentą. Prancūzijos CAC indeksas krito 1,7 proc., Vokietijos DAX – 0,5 proc., o Italijos FTSE MIB – 1,33 procento. Europos įmonių akcijų indeksas STOXX 600 krito 0,83 procento, blogiausius rezultatus fiksavus finansų sektoriui (-1,55 proc.), kurio rezultatus labiausiai žemyn tempė didieji Prancūzijos bankai – „Societe Generale“ (-6,8 proc.) ir „Credit Agricole“ (-5,5 proc.). Kylančių sektorių vakar nebuvo.
Investuotojus neramina, kad politinis nestabilumas gali išmušti antrą didžiausią euro zonos ekonomiką iš jau dabar lėto augimo vėžių. TVF prognozuoja, kad Prancūzijos BVP augimas šiemet sieks vos 0,6 proc., o kitąmet – 1,2 proc. Šalies namų ūkių pasitikėjimo rodiklis pastaruosius mėnesius nuosekliai mažėja ir yra žemiausiame lygyje nuo 2023 m. spalio, o verslo investicijos taip pat mažėja kiekvieną ketvirtį nuo praėjusių metų pirmalaikių rinkimų. Matoma rizika, kad atsinaujinusi politinė krizė pablogins ekonominę situaciją, o tai dar labiau padidins biudžeto problemas, dėl kurių ir kilo pastarosios politinės krizės.
JAV akcijų biržos vakar kilo, nepaisant D. Trumpo sprendimo atleisti FED valdybos narę L. Cook iš pareigų. Situacija dėl jos likimo dar nėra aiški, kadangi ji nesutinka su atleidimu ir ruošiasi kovoti teisinėmis priemonėmis. D. Trumpas sakė, kad taip pat yra tam pasiruošęs. Investuotojams vakar pozityvumo suteikė paskelbti šiek tiek geresni, nei tikėtasi, JAV vartotojų pasitikėjimo bei pramonės užsakymų rodikliai. NASDAQ indeksas augo 0,44 proc., o S&P 500 – 0,41 proc. Biržas aukštyn vedė pramonės (+1 proc.), finansų (+0,8 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,6 proc.) sektoriai. Labiausiai krito būtinojo vartojimo (-0,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,3 proc.) sektorių įmonės.
Šiandien įsigaliojo aukštesni JAV importo muitai Indijai, siekiantys net 50 procentų. D. Trumpas padvigubino anksčiau šaliai įvestus muitus dėl perkamos rusiškos naftos, nors tikėtina, kad įtakos turėjo ir nevaisingos prekybos derybos, Indijai atsisakant nusileisti dėl taikomų aukštų muitų ir protekcionistinės politikos tam tikruose sektoriuose, įskaitant žemės ūkį. Dabartinis muitų lygis Indijai bus aukščiausias tarp visų Azijos šalių ir, tikėtina, reikšmingai paveiks šalies ekonomikos augimą, kadangi JAV yra didžiausia Indijos eksporto rinka. Vis dėlto, aukštesni tarifai turės išimčių – pavyzdžiui, jie neapims elektronikos prekių, kurios yra itin svarbios bendrovei „Apple“, sparčiai didinančiai gamybos apimtis šalyje. Indija atmeta D. Trumpo kritiką ir netgi siekia stiprinti ryšius su rusija – praėjusią savaitę šalys susitarė siekti per ateinančius penkerius metus padidinti prekybos apimtis 50 proc., iki 100 mlrd. JAV dolerių.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
