Rinka pradeda matyti ECB palūkanų normos didinimo tikimybę
Artėjant trečiadienio FED posėdžiui, JAV akcijų biržos vakar nežymiai krito. NASDAQ atsitraukė 0,14 proc., o S&P 500 – 0,35 procento. Pastarąsias dvi savaites augimą demonstravę indeksai šiuo metu yra atitinkamai per 2 ir 1 procentą nuo visų laikų aukščiausio taško. Visi sektoriai, išskyrus informacinių technologijų (+0,9 proc.), smuko, o prasčiausius rezultatus fiksavo komunikacinių paslaugų (-1,8 proc.), žaliavų (-1,7 proc.) ir nebūtinųjų vartojimo prekių (-1,5 proc.) sektoriai.
Technologijų sektorių pirmyn vedė puslaidininkių įmonės su „Nvidia“ priešakyje. Pastarosios akcijų kaina pakilo beveik 2 proc., D. Trumpui pranešus, kad įmonei bus suteiktas leidimas eksportuoti pažangius H200 dirbtinio intelekto lustus į Kiniją, tačiau šis eksportas bus apmokestinamas 25 proc. mokesčiu. D. Trumpas taip pat pažymėjo, kad lustų pirkėjai galės būti tik „patvirtintos“ įmonės, be to, šis eksporto mechanizmas bus taikomas ir kitoms įmonėms, tokioms kaip „Intel“ ir „AMD“.
Rinkos šiuo metu beveik visiškai įskaičiuoja FED palūkanų normų mažinimą šį trečiadienį. Atitinkamai, intrigos dėl šio klausimo iš esmės nėra, nes būtų sunku įsivaizduoti, kad FED žengtų žingsnį, prieštaraujantį rinkos lūkesčiams. Įdomesnis klausimas – ką spaudos konferencijos metu akcentuos J. Powellas dėl tolesnių FED žingsnių. Tikimasi, kad šiuo atžvilgiu bus susilaikyta nuo aiškesnių ateities gairių, pirmiausia dėl to, jog dėl vykusio vyriausybės uždarymo nėra naujausių lapkričio mėn. oficialių infliacijos ir darbo rinkos duomenų.
Europos akcijų biržos pirmadienį judėjo be aiškios krypties. STOXX 600 traukėsi 0,07 proc., daugiausia kritus nekilnojamojo turto (-1,8 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,1 proc.) ir būtinojo vartojimo (-1 proc.) sektorių įmonėms. Tuo tarpu didžiausią kilimą fiksavo pramonės (+0,5 proc.) ir finansų (+0,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX pakilo 0,07 proc., Prancūzijos CAC krito 0,08 proc., Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark – 0,05 proc., o Italijos FTSE MIB išliko nepakitęs.
Vakar fiksuotas ženklus Europos šalių obligacijų pajamingumų augimas. Vokietijos ir Prancūzijos 10 metų pajamingumai padidėjo po 6 bazinius punktus – atitinkamai iki 2,86 ir 3,58 proc., o Italijos ir Ispanijos kilo 8 ir 7 punktus – atitinkamai iki 3,56 ir 3,33 procento.
Viena iš priežasčių, lėmusių Europos obligacijų išpardavimą, siejama su besikeičiančiais rinkos lūkesčiais dėl tolesnių ECB pinigų politikos žingsnių. Šiuo metu rinka visiškai nebesitiki, kad ECB galėtų mažinti palūkanų normas, tačiau atsirado nedidelė tikimybė, kad palūkanų norma ateityje galėtų būti didinama. Šį matymą sustiprino vakarykščiai ECB vykdomosios valdybos narės I. Schnabel pareiškimai, kad ji jaučiasi „patogiai“ matydama rinkos lūkestį, jog kitas ECB žingsnis bus palūkanų didinimas – nors ir ne artimiausiu metu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
