Rinkos iš FED vakar sulaukė to, ko tikėjosi
Kaip ir tikėtasi, FED vakar sumažino palūkanų normą 25 baziniais punktais ir davė aiškų signalą, kad mažinimai bus tęsiami. Spaudos konferencijos metu J. Powellas pabrėžė, jog darbo rinkoje matomas lėtėjimas, kuris keičia iki šiol buvusį rizikos balansą tarp dviejų FED mandatų – kainų stabilumo ir pilno užimtumo. Dėl to palūkanų normų mažinimas yra reikalingas žingsnis siekiant paskatinti ekonomiką, nepaisant vis dar aukštos infliacijos.
Po posėdžio paskelbtos FED atstovų projekcijos indikuoja dar du palūkanų normų mažinimus iki šių metų pabaigos. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tarp FED atstovų išlieka dideli nuomonių skirtumai: iš 19 narių 9 prognozuoja du mažinimus šiemet, 2 nariai po vieną mažinimą, 6 mano, kad mažinimų šiemet daugiau nebebus, 1 tikisi palūkanų didinimo, o dar 1 – dviejų agresyvių mažinimų po 50 bazinių punktų. Pastarąjį scenarijų palaiko tik pirmadienį paskirtas FED narys S. Miran, priklausantis Trumpo komandai ir vis dar dirbantis Baltuosiuose rūmuose, kas gali kelti klausimų dėl rizikų FED nepriklausomumui.
Pagal FED projekcijas, JAV nedarbo lygis šiais metais padidės nuo dabartinių 4,3 proc. iki 4,5 proc., tačiau nuo kitų metų turėtų nuosekliai mažėti. BVP augimo prognozė padidinta po 0,2 proc. p. šiems ir ateinantiems metams – atitinkamai iki 1,6 ir 1,8 proc. J. Powellas pabrėžė, kad lėtėjanti darbo rinka nėra recesijos signalas, nes ekonomikos augimas išlieka pakankamai stiprus ir netgi spartesnis, nei buvo tikėtasi birželį.
FED sprendimas akcijų biržose didelių judėjimų nesukėlė. NASDAQ ir S&P 500 nežymiai smuktelėjo – atitinkamai 0,33 proc. ir 0,1 proc., o DOW paaugo 0,57 procento. Visi trys pagrindiniai indeksai išlieka vos per žingsnį (apie 0,5 proc.) nuo naujų aukštumų. Tarp sektorių labiausiai kilo finansų (+1 proc.), būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir žaliavų (+0,4 proc.) įmonės, o daugiausiai krito informacinių technologijų (-0,7 proc.) ir pramonės (-0,5 proc.) sektoriai. JAV obligacijų rinkoje vakar fiksuotas pajamingumų augimas – 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo 5 baziniais punktais iki 3,55 proc., o 10 metų – 6 baziniais punktais iki 4,9 proc. Doleris euro atžvilgiu sustiprėjo apie 0,4 proc., iki 1,18 lygio.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be aiškios krypties – STOXX 600 indeksas sumažėjo 0,03 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo informacinių technologijų (+1,4 proc.), sveikatos priežiūros (+0,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (+0,4 proc.) įmonės, o daugiausia smuko energetikos (-1 proc.) ir žaliavų (-0,7 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar pakilo 0,13 proc., tačiau Prancūzijos CAC smuktelėjo 0,4 proc., Italijos FTSE MIB – 1,29 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas – 0,29 procento. Ekonominių naujienų srityje – Eurostat vakar patikslino, kad rugpjūčio mėn. euro zonos infliacija išliko nepakitusi nuo liepos mėn. ties 2 proc., nors pirminis įvertis rodė paspartėjimą iki 2,1 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
