Rinkos į JAV veiksmus Venesueloje nesureagavo
Pirminė rinkų reakcija į savaitgalio įvykius Venesueloje labai nuosaiki. Naftos kaina pirmadienio rytą nukrito maždaug 0,5 proc. ir svyravo ties 60,5 JAV dolerio už barelį lygiu. Nors Venesuela turi didžiausius naftos rezervus pasaulyje, pastaraisiais dešimtmečiais gavybos apimtys reikšmingai mažėjo, o šiuo metu šalis tiekia tik apie 1 proc. pasaulinės pasiūlos, daugiausia Kinijai. Todėl galimi tiekimo sutrikimai iš šalies esminės įtakos naftos kainai neturi, ypač atsižvelgiant į rinkoje esantį pasiūlos perteklių. Tuo tarpu aukso ir sidabro kainos šoktelėjo aukštyn – atitinkamai apie 2 ir 5,5 proc. Dėl JAV veiksmų sustiprėjusi geopolitinė įtampa, tikėtina, ir toliau palaikys tauriųjų metalų paklausą. Azijos akcijų biržos pirmadienį fiksavo stiprų kilimą – Japonijos ir Pietų Korėjos indeksai augo apie 3 procentus. Ateities sandorių prekyba rodo, kad Europos biržos pirmadienį taip pat atsidarys teigiamoje teritorijoje.
JAV akcijų biržos penktadienį atsidarė ryškiai žalioje teritorijoje, tačiau vėliau, prekybos sesijos metu, indeksų vertės pradėjo mažėti. NASDAQ dieną uždarė su nedideliu minusu, o S&P 500 fiksavo 0,19 proc. kilimą. Tarp sektorių labiausiai augo energetikos (+2,1 proc.), pramonės (+1,9 proc.) ir žaliavų (+1,5 proc.). Tuo tarpu daugiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-1,1 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-0,4 proc.) sektorių įmonės.
Pirmoji prekybos sesija nebuvo sėkminga daugumai vadinamojo „nuostabiojo septyneto“ įmonių. Tarp jų labiausiai krito „Tesla“ akcijos (-2,6 proc.), bendrovei paskelbus, kad ketvirtojo ketvirčio pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuko 16 proc., o bendras 2025 m. metinis pardavimų kritimas siekė 9 procentus. Penktadienį taip pat krito „Microsoft“ (-2,2 proc.) ir „Amazon“ (-1,9 proc.) „Meta“ (-1,5 proc.), o „Apple“ (- 0,3 proc.) akcijų kaina.
Prie prastesnių „Tesla“ rezultatų reikšmingai prisidėjo daugiau nei ketvirčiu sumažėję pardavimai Europoje, nepaisant to, kad bendras Europoje registruotų elektromobilių skaičius per metus augo taip pat maždaug ketvirčiu. Panašu, jog europiečiai neigiamai reaguoja į įvairius Musko politinius pareiškimus, nukreiptus prieš Europos Sąjungą. Tai atspindi ir gruodžio mėn. „Tesla“ pardavimai: lyginant su praėjusių metų gruodžiu, Ispanijoje jie sumažėjo 44 proc., Prancūzijoje – 66 proc., o Švedijoje – net 71 procentu.
Europos akcijų biržose vyravo optimizmas. STOXX 600 indeksas kilo 0,67 proc., daugiausia dėl informacinių technologijų (+2,3 proc.), komunalinių paslaugų (+1,6 proc.) ir energetikos (+1,2 proc.) sektorių augimo. Vokietijos DAX pakilo 0,2 proc., Prancūzijos CAC 40 – 0,56 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,96 proc. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas šoktelėjo 1,88 proc., daugiausia dėl finansų sektoriaus kilimo. Įdomu tai, kad pirmąją metų prekybos dieną Baltijos šalių indekse nebuvo nė vienos įmonės, užfiksavusios neigiamą rezultatą.
Euro zonos pramonės sektoriuje fiksuojamas aktyvumo lėtėjimas. Gruodžio mėn. PMI rodiklis sumažėjo iki 48,8 punkto nuo 49,6 lapkritį. Reikšmingai prastesni, nei tikėtasi, pramonės PMI rodikliai gruodį buvo fiksuoti Vokietijoje (47,0), Italijoje (47,9) ir Ispanijoje (49,6). Tik Prancūzija nustebino iš teigiamos pusės (50,7). Apskritai euro zonoje matoma nepalanki tendencija: pirmąjį metų pusmetį fiksuotas pramonės atsigavimas pastaraisiais mėnesiais išsikvėpė, o sektoriaus aktyvumas vėl ėmė lėtėti.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
