Rinkos laukia JAV infliacijos duomenų
JAV akcijų biržos pirmadienį daugiausia fiksavo neigiamus rezultatus – NASDAQ traukėsi 0,3 proc., o S&P 500 – 0,25 procento. Abu indeksai šiuo metu yra nutolę nuo aukščiausio visų laikų taško vos 0,8 procento. Tarp sektorių labiausiai krito energetikos (–0,8 proc.), nekilnojamojo turto (–0,7 proc.) ir informacinių technologijų (–0,6 proc.) įmonės, o kilo tik vartojimo prekių (+0,15 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,1 proc.) sektoriai.
Rinkos laukia antradienį pasirodysiančių JAV infliacijos duomenų – tikimasi, kad metinė infliacija liepos mėn. paspartėjo nuo 2,7 iki 2,8 procento. Duomenų paskelbimas gali sukelti reikšmingus rinkos judėjimus, ypač jei jie nukryps nuo rinkos prognozių konsensuso. Aukštesnis nei tikimasi rodiklis padidintų stagfliacijos riziką, atitolintų FED palūkanų normų mažinimo lūkesčius ir galėtų paskatinti akcijų biržų kritimą. Tuo tarpu žemesnis rodiklis mažintų rizikas dėl muitų politikos poveikio infliacijai, didintų FED palūkanų normos mažinimo tikimybę ir, tikėtina, kilstelėtų JAV akcijų indeksus į naujas aukštumas.
Vakar JAV pratęsė muitų taikymo paliaubas su Kinija 90 dienų – iki lapkričio 10 d. Dar gegužę šalys buvo susitarusios dėl 90 dienų pertraukos, sustabdant 145 proc. JAV muitus Kinijos prekėms ir 125 proc. Kinijos muitus JAV prekėms. Ši pertrauka turėjo baigtis šiandien. Nors paliaubos pratęstos, JAV muitai Kinijos importui vis tiek yra 30 proc. didesni nei iki D. Trumpo kadencijos pradžios, o Kinijos muitai JAV – 10 procentų. Vakar D. Trumpas taip pat signalizavo atvirumą leisti „Nvidia“ eksportuoti į Kiniją kiek adaptuotus pažangiausius „Blackwell“ lustus, kuriems anksčiau galiojo eksporto ribojimai. Be to, jis paskelbė, kad muitai auksui nebus taikomi, taip atsitraukdamas nuo praėjusios savaitės grasinimo įvesti 39 proc. muitus Šveicarijos aukso luitams. Aukso kaina vakar sumažėjo maždaug 1,5 proc., po praėjusios savaitės kilimo.
Europos akcijų biržose vakar taip pat dominavo raudona spalva. STOXX 600 traukėsi 0,06 proc., daugiausia krentant nebūtinojo vartojimo prekių (–1 proc.), žaliavų (–0,8 proc.) ir pramonės (–0,8 proc.) sektoriams. Didžiausius kilimus fiksavo komunikacinių paslaugų (+0,8 proc.), finansų (+0,4 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX krito 0,34 proc., Prancūzijos CAC – 0,57 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,1 proc. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas sumažėjo 0,18 procento. Politinių naujienų kontekste – Norvegijos finansų ministerija pavedė peržiūrėti Valstybinio turto fondo, valdančio beveik 2 trln. JAV dolerių, investicijas į Izraelio įmones dėl veiksmų Gazoje.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
