Rinkose gilėja technologijų sektoriaus išpardavimas
JAV akcijų biržos vakar patyrė antrą iš eilės nuosmukio dieną po to, kai silpni „Alphabet“ rezultatai pakurstė investuotojų abejones dėl investicijų į dirbtinio intelekto technologijas pagrįstumo. NASDAQ krito 1,38 proc., o S&P 500 – 0,3 procento. Nuosmukio priešakyje buvo didžiosios technologijų bendrovės, įskaitant „Alphabet“ (-12,6 proc.) ir „Amazon“ (-4,3 proc.), bei puslaidininkių segmentas (-1,5 proc.). Krintančios technologijų akcijos sustiprino investuotojų paklausą saugiam turtui, o tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl 2 metų JAV obligacijų pajamingumas vakar sumažėjo net 10 bazinių punktų iki 4,6 procento. Tuo tarpu sentimentas kituose sektoriuose buvo pakankamai geras – beveik visi su technologijomis nesusiję sektoriai kilo 1–2 proc., o S&P 500 indekse dieną teigiamu rezultatu vakar užbaigė net 406 įmonės.
Technologijų sektoriaus išpardavimas persikėlė ir į penktadienį, rinkoms reaguojant į vilčių nepateisinusius „Amazon“ ir „Intel“ ketvirčio rezultatus. „Amazon“ pajamos siekė apie 202 mlrd. USD ir iš esmės atitiko prognozes, tačiau pelno vienai akcijai (EPS) rodiklis, siekęs 1,89 USD, apie 4 proc. atsiliko nuo analitikų lūkesčių. Rinkos itin jautriai sureagavo į 42,4 mlrd. USD neigiamą laisvąjį pinigų srautą, atspindintį gerokai didesnes, nei tikėjosi analitikai, investicijas į DI infrastruktūrą. Po prekybos valandų „Amazon“ akcijų kaina smuko apie 7 procentus. Tuo tarpu „Intel“ EPS siekė 0,52 USD ir buvo 29 proc. didesnis, nei tikėjosi rinkos, tačiau įmonė pateikė žemesnes, nei laukta, ateinančio ketvirčio pardavimų gaires. Po prekybos valandų „Intel“ akcijų kaina smuko daugiau nei 23 procentus. Penktadienį DI įmonių išpardavimas nusikėlė į Azijos rinkas – Korėjos KOSPI smuko 3,5 proc., o NIKKEI – daugiau nei 2 procentais. Ateities sandoriai indikuoja, kad penktadienį JAV biržos taip pat atsidarys ženkliu nuosmukiu.
JAV BVP augimas trečiąjį ketvirtį įsibėgėjo iki 3,4 proc. nuo 2,2 proc. antrąjį ketvirtį ir buvo kiek spartesnis, nei tikėjosi rinkos. Svarbiu ekonomikos augimo veiksniu tapo verslo investicijos, ypač į ilgalaikį turtą, kurias reikšmingai skatino DI infrastruktūros plėtra. Vartojimas taip pat išliko atsparus ir reikšmingai prisidėjo prie ekonomikos augimo. Gyventojų vartojimo išlaidos antrą ketvirtį iš eilės augo 3,8 proc. ir viršijo analitikų prognozuotą 3,4 proc. augimą. Tai rodo, kad namų ūkių vartojimas buvo stiprus, nepaisant aukštų kainų ir didelių skolinimosi kaštų. Žvelgiant į ateitį, FED GDPNow modelis indikuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį JAV ekonomikos augimas išliks stiprus – viršys 3 procentus.
Europos centrinis bankas vakar paliko palūkanų normas nepakeistas, kaip ir tikėjosi rinkos, tačiau indikavo, kad palūkanų normų didinimas kito posėdžio metu, gruodžio mėnesį, yra labai tikėtinas. ECB pažymėjo, kad sustiprėjęs energijos kainų šokas gali paspartinti infliaciją, o tam reikšmingos įtakos turi dėl karo Irane sutrikęs energijos išteklių tiekimas. Vis dėlto C. Lagarde nesureikšmino rizikos, kad energijos kainų augimas gali persimesti į platesnę infliaciją, pabrėždama, jog kol kas nėra požymių, kad smarkiai pabrangę energijos ištekliai kurtų plataus pobūdžio kainų spaudimą. Visgi didesnio dėmesio vakar susilaukė ne pinigų politika, o žinia, jog C. Lagarde ketina anksčiau laiko palikti ECB vadovės postą, teigdama, kad tai daro siekdama didesnės laisvės komentuoti pasaulio įvykius. Nepaisant to, manoma, kad jos pasitraukimas siejamas su artėjančiais rinkimais Prancūzijoje, siekiant dar iki jų išrinkti naują ECB vadovą. C. Lagarde iš savo posto oficialiai pasitrauks po vasario mėnesio pinigų politikos posėdžio.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar fiksavo teigiamus rezultatus. STOXX 600 paaugo 0,77 proc., vedinas pramonės (+1,3 proc.), komunikacinių paslaugų (+1,1 proc.) ir sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) sektorių. Neigiamą rezultatą vakar fiksavo tik nebūtinojo vartojimo sektorius (-0,4 proc.), o bendrai STOXX 600 indekse dieną teigiamu rezultatu užbaigė 402 įmonės. Vokietijos DAX kilo 1,31 proc., Prancūzijos CAC – 1,05 proc., Italijos FTSE MIB – 0,36 proc., o Baltijos birža išsiskyrė 0,59 proc. nuosmukiu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
