Rinkose nuosaikus optimizmas po pranešimų, kad JAV gali baigti karą Irane
Dauguma JAV akcijų indeksų vakar fiksavo dar vieną raudoną dieną. Nors prekybos sesijos pradžioje rezultatai buvo teigiami, vėliau kritimas tęsėsi – NASDAQ dieną uždarė su 0,73 proc., o S&P 500 – su 0,39 proc. minusu. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo pramonės (-1,6 proc.), informacinių technologijų (-1,5 proc.) ir energetikos (-0,9 proc.) sektoriai, o indeksus aukštyn daugiausia kėlė finansų (+1,1 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) sektoriai.
Rinkoms teigiamą poveikį darė FED vadovo komentarai, jog dar anksti spręsti apie energijos kainų šoko poveikį ekonomikai, nors FED ir yra pasiruošęs reaguoti, esant poreikiui. Tai buvo suprasta kaip signalas, jog FED neketina didinti palūkanų normų, ką rinkos jau buvo pradėjusios įskaičiuoti. Šiuo metu rinka FED palūkanų pokyčių šiais metais nelaukia, tačiau ilgesnėje perspektyvoje tikimasi, kad palūkanos galėtų mažėti. JAV 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumai vakar mažėjo po 8 bazinius punktus – atitinkamai iki 4,35 ir 3,83 procento.
Naujienos iš Artimųjų Rytų toliau temdė investuotojų sentimentą. Trumpas vakar vėl grasino sunaikinti Irano energetikos sektorių, jei šis neatvers Hormūzo sąsiaurio, kuris vis dar išlieka iš esmės uždarytas. Tuo tarpu taikos derybų eiga išlieka neaiški – Trumpas teigia, kad vyksta progresas ir Iranas jau sutiko su didžiąja dalimi JAV reikalavimų, nors pats Iranas tai neigia.
Šiandien Europos ir JAV akcijų indeksų ateities sandoriai šoktelėjo aukštyn apie 1 proc., pasirodžius pranešimams, jog Trumpas svarsto sustabdyti karinius veiksmus Irane, net jei Iranas ir neatvers Hormūzo sąsiaurio. Naftos kaina į tai sureagavo daugiau nei 4 proc. kritimu, nors didžioji dalis šio kritimo buvo panaikinta, reaguojant į Irano smūgius pilnai pakrautam Kuveito naftos tanklaiviui, stovėjusiam prie JAE krantų. Situacijai išliekant itin neapibrėžtai, tikėtina, kad rinkas toliau labiausiai judins naujienų antraštės.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar kilo aukštyn. STOXX indeksas pridėjo 0,94 proc. vertės, daugiausia dėl komunalinių paslaugų (+3,1 proc.), energetikos (+2,5 proc.) ir nekilnojamojo turto (+2,1 proc.) sektorių augimo. Informacinių technologijų sektorius (-1 proc.) buvo vienintelis, fiksavęs neigiamą rezultatą. Vokietijos DAX augo 1,18 proc., Prancūzijos CAC – 0,92 proc., Italijos FTSE MIB – 1,02 proc., o Baltijos birža išsiskyrė nedideliu 0,04 proc. kritimu.
Investuotojai lauks šiandien skelbiamų euro zonos infliacijos duomenų už kovo mėnesį. Tikimasi, kad dėl karo Irane pabrangusių žaliavų metinės infliacijos rodiklis paspartės iki 2,6 proc., nuo 1,9 proc. vasarį. Kainų augimo spartėjimo tendenciją patvirtino vakar paskelbti Vokietijos infliacijos duomenys, parodę, kad kovą metinė infliacija šalyje siekė 2,7 proc., palyginti su 1,9 proc. vasarį. Rinkos šiuo metu įskaičiuoja beveik tris 25 bazinių punktų ECB palūkanų normų didinimus šiais metais, užtikrintai tikintis, kad pirmasis bus atliktas birželio mėnesį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
