Rinkose stebėtina ramybė tvyrant nežinomybei dėl taikos derybų
Nepaisant savaitgalį Irano atnaujintos Hormūzo sąsiaurio blokados, akcijų biržos pirmadienį atsilaikė stebėtinai gerai, o nafta pabrango tik apie 3 proc., uždarydama dieną šalia 95 dolerių už barelį lygio. Rinkose vyrauja užtikrintumas, kad JAV ir Iranui pavyks pasiekti taikos susitarimą iki rytdienos paliaubų pabaigos, pranešant, kad antras šalių derybų raundas artimiausiu metu turėtų įvykti Pakistane. D. Trumpas yra sakęs, kad nesėkmingų derybų atveju paliaubų pratęsti neketina, tokiu būdu didindamas spaudimą Irano pusei. Nepaisant to, išlieka neaišku, ar Iranas tikrai derybose dalyvaus, kadangi iki šiol jis oficialiai to nėra patvirtinęs. Visgi JAV pusė tvirtina, kad vyksta aktyvūs diplomatiniai procesai, o taikos susitarimas iš esmės jau pasiektas.
JAV akcijų biržos pirmadienį užbaigė raudonoje teritorijoje, nors prekybos sesijos metu ir panaikino didžiąją dalį nuosmukio. Tarp sektorių labiausiai augo žaliavų (+0,6 proc.), finansų (+0,3 proc.) ir nekilnojamojo turto (+0,3 proc.) sektoriai, o didžiausią kritimą fiksavo komunikacinių paslaugų (-1,4 proc.) ir sveikatos priežiūros (-1,4 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų korporacijų vakar išsiskyrė „Meta“, kurios akcijų kaina sumažėjo 2,5 procento. Pranešama, kad įmonė ketina atleisti 10 proc. darbo jėgos, t. y. apie 8 tūkst. darbuotojų, procesą pradedant jau gegužės mėnesį. Taip pat kalbama, kad daugiau atleidimų gali įvykti ir antroje šių metų pusėje.
Šiandien numatyti kandidato į FED vadovus Kevino Warsho klausymai Senato Bankų komitete. Respublikonas Thom Tillis anksčiau buvo pareiškęs, kad blokuos Warsho kandidatūros patvirtinimą tol, kol nebus baigtas tyrimas dėl dabartinio pirmininko Jerome’o Powello. Nepaisant to, klausymai bus įdomūs rinkai, kadangi juose gali paaiškėti, kaip Warsh ketina balansuoti tarp Trumpo spaudimo mažinti palūkanų normas ir infliacijos rizikų, kylančių dėl karo Irane.
Europos akcijų biržoje vakar nuosmukis vakar buvo didesnis – STOXX 600 traukėsi 0,82 procento. Didžiausi kritimai fiksuoti pramonės (-1,7 proc.), nebūtinojo vartojimo (-1,6 proc.) ir nekilnojamojo turto (-1,4 proc.) sektoriuose, o reikšmingesnį augimą fiksavo tik energetikos (-2,3 proc.) ir komunalinių (+0,7 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX mažėjo 1,15 proc., Prancūzijos CAC – 1,12 proc., Italijos FTSE MIB -1,36 procento. Baltijos birža išsiskyrė 0,12 proc. augimu.
Vokietijos gamintojų kainų indeksas kovo mėnesį šoktelėjo 2,5 proc., užfiksuodamas sparčiausią gamintojų parduodamos produkcijos kainų augimą nuo 2022 metų. Įprastai gamintojų kainų pokyčiai vertinami kaip geras išankstinis signalas apie vartotojų kainų dinamiką, kadangi aukštesnės gamintojų kainos anksčiau ar vėliau tikėtina bus perkeltos galutiniam vartotojui.
Pastarasis įvertis tik patvirtina stiprėjantį infliacinį spaudimą euro zonos ekonomikai dėl energetikos kainų šoko, nulemto karo Irane. Rinkos šiuo metu tikisi, kad ECB šiais metais, reaguodamas į aukštesnę infliaciją, palūkanas turėtų didinti du kartus, pradedant birželio mėnesiu. Visgi, vykstant derybų procesui tarp JAV ir Irano ir laukiant greito taikos susitarimo, rinkos mato vis didesnę tikimybę, kad pirmasis didinimas gali įvykti vėliau – t. y. liepos mėnesį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
