Rinkų dėmesio centre – šiandien skelbiami JAV infliacijos duomenys
FED nario komentarai pristabdė JAV obligacijų pajamingumų augimą bei kilstelėjo sentimentą akcijų biržose. Niujorko FED vadovas J. Williamsas, duodamas interviu „Bloomberg“, teigė manantis, kad 2027 metais FED nereikės kelti palūkanų normų, nors dar vieną palūkanų pakėlimą šių metų gruodį jis remia. Pasak jo, yra ženklų, kad infliacija kitais metais gana reikšmingai sulėtės ir priartės prie FED 2 proc. tikslo, silpnėjant muitų ir energijos kainų šoko poveikiui. Williamso pateiktas vertinimas stipriai kontrastuoja su rinkos numatoma FED palūkanų normų raida, pagal kurią palūkanos turėtų būti didinamos šių metų gruodį ir dar du kartus kitų metų eigoje. 10 metų JAV obligacijų pajamingumas vakar mažėjo 3 baziniais punktais iki 5,21 proc., o dolerio vertę sekantis indeksas sumažėjo apie 0,4 procento.
Šiandien skelbiami JAV infliacijos duomenys bus itin svarbus veiksnys artimiausiems FED palūkanų normų sprendimams. Rinkos tikisi, kad metinė infliacija rugsėjo mėnesį turėjo paspartėti iki 3,6 proc., o mėnesinis kainų pokytis sieks 0,6 proc. Grynoji infliacija turėtų nežymiai padidėti iki 2,5 procento. Jei faktiniai duomenys parodytų aukštesnę infliaciją, nei tikimasi, tai sustiprintų lūkesčius dėl spartesnio FED palūkanų normų kėlimo. Atitinkamai būtų galima tikėtis obligacijų pajamingumų šuolio, akcijų biržų nuosmukio ir stiprėjančio dolerio. Lėtesnė, nei tikimasi, infliacija atitinkamai turėtų priešingą poveikį.
Vakarykštėje prekybos sesijoje su dirbtinio intelekto technologijomis siejamų įmonių išpardavimas stabilizavosi, tačiau pagrindiniai indeksai dieną užbaigė raudonoje teritorijoje. NASDAQ traukėsi 0,15 proc., o S&P 500 – 0,02 procento. Abu indeksai tebėra labai arti rekordinių aukštumų, nuo jų atitolę atitinkamai tik 2 ir 0,5 procento. Visgi reikia pastebėti, kad pakankamai geri bendri indeksų rezultatai maskuoja labai didelius skirtumus tarp pavienių įmonių. Šiuo metu S&P 500 indekse net 415 įmonių akcijų kainos yra daugiau nei 10 proc. žemiau aukščiausio taško, o net 213 įmonių akcijų kainos nuo piko yra atitolusios daugiau nei 30 procentų. Tuo tarpu 5 proc. atstumu nuo rekordinių aukštumų prekiaujama tik 39 įmonių akcijomis. Būtent jų dėka bendras indekso rezultatas išlieka pakankamai geras, tačiau kartu tai rodo itin didelę koncentraciją ir kelia riziką, kad, susvyravus rinkos sentimentui dėl šių įmonių, akcijų biržos gali patirti staigų kritimą.
Europos akcijų biržose vakar buvo matoma daugiau raudonos spalvos, STOXX 600 sumažėjus 0,1 procento. Investuotojų rizikos apetitą neigiamai veikė tiek ties 106 USD už barelį besilaikanti „Brent“ naftos kaina, tiek per pastarąją savaitę 10 proc. šoktelėjusi ir į rekordinį lygį nuo metų pradžios, 86 EUR/MWh, pakilusi dujų kaina Europos rinkoje. Tarp sektorių blogiausią rezultatą užfiksavo 2,5 proc. smukęs informacinių technologijų sektorius, tuo tarpu labiausiai augo energetikos (+1,4 proc.), komunikacinių paslaugų (+1,1 proc.) ir būtinojo vartojimo (+0,9 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX mažėjo 0,07 proc., Prancūzijos CAC – 0,07 proc., o Italijos FTSE MIB ir Baltijos birža augo atitinkamai 0,04 ir 0,17 procento.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) vakar paskelbė atnaujintas pasaulio ekonomikos prognozes, kuriose pagerino šių metų pasaulio BVP augimo prognozę iki 3,1 proc. nuo 3 proc., kurių tikėjosi liepą. Tarp didžiųjų ekonomikų išsiskyrė Vokietija, kurios BVP augimo prognozė šiems metams padidinta net 0,6 proc. p. iki 1,3 procento. Atitinkamai spartesnis augimas numatomas ir visai euro zonai – 1,1 proc. (+0,2 proc. p., palyginti su liepa). Euro zonos kontekste neigiamai išsiskiria tik Prancūzija, kuriai augimo prognozė sumažinta 0,2 proc. p. iki 0,4 procento. JAV ekonomika šiemet turėtų augti 2,3 procento. TVF pažymi, kad ekonomikos augimas iki šiol buvo atsparesnis, nei tikėtasi, nepaisant besitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Neigiamą energetikos kainų šoko poveikį padėjo sušvelninti greitas energijos tiekimo srautų nukreipimas alternatyviais maršrutais, sukauptų atsargų naudojimas ir atsinaujinančiosios energetikos plėtra. Kita svarbi žinutė – DI tampa svarbiu ekonomikos augimo varikliu. Skaičiuojama, kad su DI susijusių prekių tarptautinės prekybos apimtys 2023–2025 m. laikotarpiu išaugo 29 proc. ir ženkliai viršijo 8,3 proc. siekusį bendrą tarptautinės prekybos apimčių augimą. Iš kitos pusės, staigus DI investicijų ciklo sulėtėjimas, jei investuotojų lūkesčiai dėl DI technologijų nepasiteisintų, matomas kaip reikšminga rizika ekonomikos augimui. Galiausiai TVF pastebi, kad pasaulio ekonomikos augimas tampa vis labiau koncentruotas: šiuo metu vos 32 šalys sukuria 95 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo, palyginti su 54 šalimis dar prieš šešis mėnesius, 2026 m. balandį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
