Rinkų dėmesyje – taikos derybos ir karo eskalacijos grėsmė
Akcijų biržų dėmesys nukreiptas į derybų procesą dėl karo Irane pabaigos. D. Trumpas Iranui nustatė dar vieną terminą pasiekti susitarimą, kitaip bus suduoti smūgiai Irano tiltams ir energetikos infrastruktūrai. Šis terminas baigsis šiąnakt Lietuvos laiku. Vienas iš pagrindinių D. Trumpo reikalavimų yra laisvo laivų judėjimo užtikrinimas Hormūzo sąsiauryje. Pats D. Trumpas teigia, kad derybos su Iranu vyksta labai gerai, tačiau šiuo metu nepanašu, kad Irano pusė būtų linkusi nusileisti JAV spaudimui.
Pranešama, kad Iranas išlaiko nepakitusią derybinę poziciją, siekdamas ilgalaikių garantijų, kad kariniai veiksmai prieš Iraną ir jo sąjungininkus neatsinaujins ateityje. Iranas taip pat siekia ilgalaikės Hormūzo sąsiaurio kontrolės, suteikiančios teisę Iranui kartu su Omanu rinkti apie 2 mln. dolerių mokestį už sąsiaurio perplaukimą, kuris būtų skirtas karo žalai atstatyti. Pastarasis Irano reikalavimas akivaizdžiai kertasi su Trumpo keliamomis sąlygomis, tad greitas diplomatinis sprendimas bent jau šiuo metu atrodo mažai tikėtinas. Rinkos, panašu, tikisi, kad Trumpas, kaip ir anksčiau, ras priežastį įvardintam terminui nukelti ir nesmogs Irano infrastruktūrai. Visgi, jei taip įvyktų, Iranas žada atsakyti atsakomaisiais smūgiais JAV sąjungininkų regione infrastruktūrai, tokiu būdu sukeldamas energetikos žaliavų tiekimo sutrikimus, kurie naftos kainą galėtų pakelti į rekordines aukštumas. Šių procesų kontekste „Brent“ nafta antradienį pabrango kiek daugiau nei 1 proc., pasiekdama 111 JAV dolerių už barelį.
JAV akcijų biržos pirmadienį pratęsė praėjusią savaitę prasidėjusį atsigavimą. NASDAQ ūgtelėjo 0,54 proc., o S&P 500 – 0,44 proc. Nuo kovo pabaigoje pasiekto žemiausio taško indeksai yra atšokę atitinkamai 6,5 proc. ir 5 proc. Tarp sektorių vakar labiausiai augo nebūtinojo (+0,8 proc.) ir būtinojo (+0,7 proc.) vartojimo bei energetikos (+0,8 proc.) sektoriai, tuo tarpu nežymiai krito tik komunalinių paslaugų, sveikatos priežiūros ir žaliavų sektoriai. Iš didžiųjų įmonių vakar vėl išsiskyrė 2 proc. smukusios „Tesla“ akcijos, investuotojams reaguojant į vieno iš didžiųjų „Wall Street“ bankų analitikų paskelbtą vertinimą, numatantį, jog įmonės akcijų kaina gali kristi apie 60 proc. nuo dabartinio lygio, atsižvelgiant į prastus įmonės pardavimų rezultatus. Pažymėtina, jog nepaisant lūkesčių nepateisinančių pastarųjų ketvirčių finansinių rezultatų, įmonė, turėdama 292 P/E rodiklį, vis dar yra tarp penkių brangiausių S&P 500 įmonių, vertinant pagal santykinius vertės rodiklius.
Geri JAV darbo rinkos duomenys, tikėtina, prisidėjo prie pozityvaus rinkų sentimentų, sumažindami galimą recesijos riziką. Penktadienį buvo paskelbta, kad kovo mėn. JAV ekonomika sukūrė 178 tūkst. naujų darbo vietų, t. y. gerokai daugiau nei 65 tūkst., kurių tikėjosi ekonomistai. Nedarbo lygis sumažėjo 0,1 proc. punktu iki 4,3 procento. Pastarieji duomenys turėjo sumažinti rinkos baimes dėl lėtėjančios darbo rinkos ir didėjančių recesijos rizikų, kurias buvo sustiprinę labai prasti praėjusio mėnesio duomenys, kuomet ekonomika neteko daugiau nei 100 tūkst. darbo vietų.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
