Rizikos apetitas grįžo į akcijų rinkas
JAV akcijų biržos penktadienį kilo po trijų iš eilės raudonų dienų. Investuotojų optimizmą palaikė paskelbti rugpjūčio PCE infliacijos duomenys, parodę 2,9 proc. metinę infliaciją. Mėnesinis pokytis siekė 0,3 procento. Abu rodikliai atitiko rinkos prognozes, o tai apramino investuotojų baimes, kad FED šiais metais negalės dar du kartus sumažinti palūkanų normų.
NASDAQ penktadienį kilo 0,44 proc., o S&P 500 – 0,59 procento. Žalioje teritorijoje buvo beveik visi sektoriai, o indeksus aukštyn labiausiai kėlė komunalinių paslaugų (+1,6 proc.), nebūtinojo vartojimo (+1,5 proc.) ir žaliavų (+1 proc.) įmonės. Panašu, kad D. Trumpo praėjusią savaitę paskelbti nauji sektoriniai muitai turėjo tik trumpalaikį neigiamą poveikį akcijų biržoms, o penktadienį rizikos apetitas sugrįžo į rinkas. Ateities sandoriai rodo, kad pirmadienį akcijų biržos taip pat turėtų atsidaryti teigiamoje teritorijoje. Aukso kaina toliau gerina rekordus – penktadienį ji pakilo 1 proc., o pirmadienį šoktelėjo dar procentu, peržengdama 3800 USD už Trojos unciją ribą.
Europos akcijų biržos penktadienį taip pat žaliavo. STOXX 600 indeksas kilo 0,78 proc., geriausius rezultatus demonstravus finansų (+1,4 proc.), energetikos (+1,3 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriams. Vokietijos DAX pakilo 0,87 proc., Prancūzijos CAC – 0,97 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,96 procento. Tuo tarpu Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas traukėsi 0,06 proc. Ekonomikos naujienose – ECB vartotojų lūkesčių apklausa parodė, kad rugpjūtį euro zonos gyventojų infliacijos lūkesčiai ateinantiems 12 mėnesių išaugo iki 2,8 proc., palyginti su 2,6 proc. liepą. Tai yra dar vienas argumentas, patvirtinantis rinkos matymą, kad šiemet ECB palūkanų normų mažinimo daugiau nebus.
Savaitgalį Baltieji rūmai patikslino, kad nauji JAV 100 proc. muitai vaistams nebus taikomi šalims, kurios jau yra sudariusios prekybos susitarimus. Tai reiškia, kad Europos gamintojams bus taikomas tik standartinis 15 proc. muitas, numatytas JAV ir ES prekybos susitarime.
Vakar vykusius Moldovos parlamento rinkimus laimėjo proeuropietiška valdančioji partija, surinkusi apie 50 proc. balsų ir užsitikrinusi pakankamą daugumą antrajai kadencijai. Prorusiška politinė jėga liko antroje vietoje, surinkusi tik kiek daugiau nei 24 proc., nepaisant pranešimų apie masinę Rusijos dezinformacijos kampaniją, siekiant pakreipti rinkimus Maskvai palankia linkme. Šie rinkimai sustiprina Moldovos europietišką kryptį, o pakankama parlamentinė dauguma leis tęsti būtinas reformas, šalies siekiui tapti ES nare. Moldova šiuo metu turi kandidatės statusą, suteiktą 2022 metais.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
