Biržos laikmatis. „SpaceX“ skolą rinkos vertina kaip labai rizikingą (2026-10-08)

„SpaceX“ skolą rinkos vertina kaip labai rizikingą

Pranešimai, kad Baltieji rūmai paprašė Pentagono parengti galimų smūgių Iranui scenarijus, kurie galėtų būti įgyvendinti dar iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, paskatino energetikos kainų augimą. „Brent“ naftos kaina ketvirtadienį šoktelėjo 2 proc. virš 102 USD už barelį, tuo tarpu TTF dujų kaina Europos rinkoje šoktelėjo 2,5 proc. iki 80 EUR/MWh. Energetikos kainų didėjimui įtakos turi ir kiti veiksniai. Pirmiausia, tebesitęsiantys kariniai veiksmai tarp Irano remiamos hučių grupuotės ir Saudo Arabijos pajėgų. Pranešama, kad grupuotė atakavo du oro uostus Saudo Arabijos teritorijoje, o atakų metu žuvo keli žmonės. Kitas svarbus veiksnys – JAV krantų link artėjantis uraganas, dėl kurio Meksikos įlankoje buvo sustabdyta apie ketvirtadalis naftos gavybos bei apie 16 proc. gamtinių dujų gavybos pajėgumų.

JAV akcijų biržos vakar atsitraukė nuo aukštumų, nors prekybos sesijos metu ir buvo panaikinta didžioji dalis nuosmukio, patirto tik atsidarius rinkoms. Rinkų sentimentui padėjo kiek stabilizavusi situacija obligacijų rinkoje, investuotojams reaguojant į tai, jog JAV 10 metų obligacijų aukcionas susilaukė istoriškai labai didelės paklausos. Tiek NASDAQ, tiek S&P 500 vakar mažėjo 0,22 procento. Tarp sektorių didesnį augimą fiksavo tik sveikatos priežiūros (+1,1 proc.), tuo tarpu labiausiai krito pramonės (-2,1 proc.), žaliavų (-1,5 proc.) ir nekilnojome turto (-1,4 proc.) sektoriai. Investuotojų dėmesnio vakar susilaukė „SpaceX dėl ženkliai šoktelėjusios apsidraudimo nuo įmonės nemokumo rizikos kaina, po to kai pasirodė pranešimai apie įmonės planus skolintis 40 mlrd. USD dirbtinio intelekto infrastruktūrai finansuoti. Draudimo kaina vakar pasiekė 197 punktus ir yra beveik dvigubai didesnė nei rinkos vidurkis, draudžiantis nuo aukšto rizikingumo įmonių nemokumo rizikos. Pastaroji rinkos reakcija signalizuoja tai, kad kredito rinkos gerokai atsargiau vertina DI investicijų potencialą ir mato realių rizikų, kad jos gali negeneruoti pakankamos grąžos, kurios pakaktų prisiimtai skolai aptarnauti.

Vakar paskelbtas rugsėjo 15–16 d. vykusio FED posėdžio protokolas parodė, kad visi nariai palaikė palūkanų normų didinimą, o dauguma jų matė poreikį pinigų politiką dar labiau griežtinti iki metų pabaigos. Tokį vertinimą pirmiausia lėmė infliacijos dinamika ir susirūpinimas dėl tolesnio kainų augimo, tačiau svarbų vaidmenį taip pat atliko stiprus ekonomikos augimas ir gera darbo rinkos padėtis. Nors protokolo tonas buvo griežtas, jis iš esmės atitiko po posėdžio paskelbtas pačių FED narių palūkanų normų prognozes. Atitinkamai poveikio rinkos lūkesčiams dėl tolesnės FED palūkanų normų raidos iš esmės nebuvo. Rinkos ir toliau tikisi, kad FED spalio 28 d. vyksiančio posėdžio metu padarys pauzę, tačiau palūkanas pakels gruodį.

Šiandien ir rytoj Pekine vyks ES ir Kinijos derybos prekybos bei investicijų klausimais, kurių metu ES daugiausia dėmesio skirs augančiam Kinijos prekybos pertekliui. Vienas pagrindinių derybų tikslų yra apriboti kiniškų hibridinių automobilių importą, kuris pastaruoju metu sparčiai augo, iš dalies dėl ES padidintų muitų Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Vokietijos ir jos automobilių gamintojų parama importo ribojimams sustiprina ES derybinę poziciją, tačiau Kinija, kaip pranešama, tokioms priemonėms nepritaria. Atsižvelgiant į didelę Kinijos ekonomikos priklausomybę nuo eksporto, svarbiausias klausimas yra, kiek Pekinas bus pasirengęs nusileisti ir kokiu mastu ES galėtų vienašališkai griežtinti prekybos ribojimus, nesulaukdama atsakomųjų Kinijos priemonių. ES delegacija apie derybų rezultatus informuos ES vadovus per kitą savaitę vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą.

Europos akcijų biržos vakar patyrė stiprų kritimą, vėl pradėjus augti Europos šalių obligacijų pajamingumams. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė aukštyn 12 bazinių punktų, vienu metu pasiekdamas 4,92 proc. lygį. Ženkliu pajamingumų augimu vakar pasižymėjo ir kitos aukštą skolą turinčios valstybės, įskaitant Graikiją ir Italiją. STOXX 600 indeksas vakar smuko 1 proc., prie ko labiausiai prisidėjo 2,5 proc. smukęs finansų sektorius, kurį neigiamai veikė įvykiai obligacijų rinkoje. Taip pat stipriai krito pramonės (-2,2 proc.) ir informacinių technologijų (-1,9 proc.) sektoriai, o kilo sveikatos priežiūros (+1,6 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+1,5 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,36 proc., Prancūzijos CAC – 1,22 proc., Italijos FTSE MIB – 2,51 proc., o Baltijos birža išsiskyrė 0,02 proc. augimu.