Stabilizacija biržose teikia vilčių, kad išpardavimas baigėsi
Vakar tik atsidariusios JAV akcijų biržos smuko apie 1 proc., tačiau prekybos sesijos eigoje nuostolius panaikino ir dieną užbaigė su nedideliu prieaugiu. NASDAQ indeksas pakilo 0,14 proc., o S&P 500 – 0,1 procento. Rinkoje toliau jaučiama baimė, kad DI technologijos gali sugriauti dalies įmonių verslo modelius, dėl ko ypač kenčia programinę įrangą kuriančių įmonių segmentas. Jis vakar prarado dar 1,6 proc. vertės, o nuo metų pradžios – daugiau nei 20 procentų.
Akcijų biržas vakar kilstelėjo maždaug po 1 proc. augę finansų ir nekilnojamojo turto sektoriai, taip pat informacinių technologijų (+0,5 proc.) sektorius, kurį į priekį vedė brangusios „Nvidia“ (+1,2 proc.) ir „Apple“ (+3,2 proc.) akcijos. Investuotojų optimizmą „Nvidia“ atžvilgiu pakurstė pranešimai apie gilinamą bendradarbiavimą su „Meta“, pastarajai planuojant per artimiausius metus įsigyti milijonus „Nvidia“ gaminamų lustų. Nors konkreti planų vertė neįvardijama, manoma, kad „Nvidia“ gali reikšmingai padidinti iš „Meta“ gaunamas pajamas, kurios praėjusiais metais siekė apie 19 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu „Apple“ akcijų kaina sureagavo į pranešimus, kad bendrovė kuria tris naujus nešiojamuosius įrenginius, siekdama plėsti dirbtinio intelekto įgalintos įrangos asortimentą.
Pozityvumo rinkoms vakar taip pat įnešė pranešimai apie JAV ir Irano derybose pasiektą progresą. Irano teigimu, pastarosios derybos buvo konstruktyvesnės nei ankstesnės, o šalims pavyko sutarti dėl bendrų principų, kurių pagrindu turėtų vykti tolesnės diskusijos dėl Irano branduolinės programos. „Brent“ naftos kaina į šiuos pranešimus sureagavo maždaug 2 proc. kritimu ir šiandien siekia apie 67,5 JAV dolerio už barelį. Kiek atslūgus geopolitinei įtampai, aukso kaina vakar sumažėjo kiek daugiau nei 2 procentus.
Vakar paskelbtas ZEW ekonominių lūkesčių indikatorius parodė netikėtai suprastėjusį vertinimą dėl ekonomikos augimo perspektyvų tiek Vokietijoje, tiek euro zonos mastu. Tai seka po gana silpnų anksčiau skelbtų gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos ir pramonės produkcijos rodiklių. Bendrai šie duomenys signalizuoja apie euro zonos ekonomikos atsigavimo trapumą, nors žvelgiant į ateitį tikimasi, kad atsigavimas tęsis, iš dalies palaikomas vyriausybių fiskalinio skatinimo. Pastarieji prastesni ekonominio aktyvumo rodikliai bei sulėtėjusi infliacija stiprina lūkesčius, kad ECB galėtų imtis palūkanų normų mažinimo. Šiuo metu rinka teikia apie 40 proc. tikimybę, kad tai gali įvykti iki šių metų pabaigos.
Europos akcijų biržos vakar žengė į viršų. STOXX 600 pakilo 0,45 proc. ir šiuo metu yra nutolęs mažiau nei 1 proc. nuo rekordinio lygio. Indeksą labiausiai kėlė nekilnojamojo turto (+2,1 proc.), sveikatos priežiūros (+1,7 proc.) ir finansų (+1,1 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar augo 0,8 proc., Prancūzijos CAC – 0,54 proc., Italijos FTSE MIB – 0,76 proc., o Baltijos šalių indeksas liko beveik nepakitęs. Ateities sandorių prekyba indikuoja, kad akcijų biržos Europoje ir JAV trečiadienį turėtų atsidaryti teigiamoje teritorijoje.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
