Technologijų įmonių išpardavimas tęsiasi
Technologijų sektoriaus įmonės vakar vėl tempė JAV akcijų biržas žemyn. NASDAQ indeksas traukėsi 1,51 proc., o S&P 500 – 0,51 procento. Puslaidininkių segmentas patyrė stipriausią išpardavimą, prarasdamas daugiau nei 4 proc. vertės. Nuosmukį pirmyn vedė „AMD“ akcijos, smigusios 17 proc. po ketvirčio rezultatų paskelbimo – nors jie viršijo lūkesčius, investuotojus nuvylė nepakankamai ambicingos ateities gairės. „Nvidia“ akcijų kaina vakar taip pat smuko 3,4 procento. Prie biržų kritimo prisidėjo ir komunikacinių paslaugų (-1,7 proc.) bei nebūtinojo vartojimo (-1,2 proc.) sektoriai, tuo tarpu geriausiai pasirodė energetikos (+2,3 proc.), žaliavų (+1,8 proc.) ir nekilnojamojo turto (+1,5 proc.) sektoriaus įmonės.
Pastarųjų dienų išpardavimas iš esmės koncentruojasi technologijų įmonėse. Nuo šių metų pradžios informacinių technologijų sektorius nukrito daugiau nei 5 proc., tačiau visi kiti sektoriai, išskyrus finansų (-1,7 proc.), augo. Energetikos sektorius pridėjo 18 proc., žaliavų – 14 proc., o nebūtinojo vartojimo – 12 proc. vertės. Akivaizdžiai matoma tendencija, kad investuotojai atsitraukia iš itin aukštomis santykinėmis vertėmis pasižyminčių technologijų įmonių ir ieško pigesnių alternatyvų. Tai atsispindėjo ir vakarykščiuose rezultatuose – nors S&P 500 indeksas traukėsi, net 362 indekso įmonės dieną užbaigė teigiamoje teritorijoje.
JAV darbo rinkoje samdymo apimtys toliau išlieka žemos. Vakar paskelbta, kad sausio mėn. JAV privatus sektorius sukūrė 22 tūkst. naujų darbo vietų – tai yra perpus mažiau, nei tikėjosi ekonomistai. Silpnumas darbo rinkoje palaiko lūkesčius, kad FED dar du kartus mažins palūkanų normas, pradedant birželio mėn. posėdžiu. Visgi šio scenarijaus užtikrintumą mažina duomenys, signalizuojantys aukštą ekonomikos aktyvumą. Paslaugų sektoriaus PMI sausį išliko pakankamai aukštame – 53,8 punkto – lygyje. Kartu su anksčiau skelbtais stipriais pramonės sektoriaus duomenimis tai rodo, kad JAV ekonomika auga sparčiai ir esant dabartiniam palūkanų normų lygiui, o jų mažinimas gali kelti infliacijos rizikas.
Vakar įvyko dvišalis JAV ir Kinijos prezidentų pokalbis telefonu, po kurio D. Trumpas pareiškė, kad Xi Jinpingas rudenį lankysis Baltuosiuose rūmuose. Tai signalizuoja apie santykių normalizavimą, kurie nuo Trumpo kadencijos pradžios buvo labai įtempti. Vakar taip pat pranešta, kad Iranas sutiko penktadienį pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis, o ši žinia paskatino naftos kainų kritimą. Brent nafta atsitraukė nuo 70 JAV dolerių lygio ir šiandien siekia maždaug 68 JAV dolerius už barelį. Į žaliavų rinkas sugrįžo tauriųjų metalų išpardavimas – aukso kaina krito apie 1 proc., nusileisdama žemiau 5 tūkst. JAV dolerių už unciją, tuo tarpu sidabras prarado 9 proc. vertės ir ketvirtadienio rytą prekiavosi ties 80 JAV dolerių lygio.
Euro zonos metinė infliacija sausio mėn. sulėtėjo iki 1,7 proc., nuo 2 proc., fiksuotų gruodį. Grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energetikos kainų, taip pat sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 2,2 procento. Euro zonos sausio mėn. sudėtinis PMI rodiklis (51,3) signalizuoja ekonomikos plėtrą, nors ji ir kiek lėtesnė, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Pastarieji duomenys, ypač žemiau 2 proc. ECB tikslo nukritusi infliacija, tikėtina, paskatins diskusijas apie dar vieno ECB palūkanų normų mažinimo galimybę, nors toks scenarijus rinkose vis dar vertinamas kaip mažai tikėtinas.
Europos akcijų indeksai vakar judėjo skirtingomis kryptimis. Prancūzijos CAC kilo 1,1 proc., FTSE MIB – 0,47 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark traukėsi atitinkamai 0,72 ir 0,24 procento. Europos akcijų indeksas STOXX didėjo 0,03 procento, labiausiai kilus komunikacinių paslaugų (+2,8 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+2,6 proc.) sektoriams. Tuo tarpu labiausiai krito informacinių technologijų sektorius (-2,3 proc.). Indekse prasčiausią rezultatą vakar užfiksavo farmacijos bendrovė „Novo Nordisk“ – jos akcijų kaina krito 17 proc., investuotojams neigiamai sureagavus į 2026 metų įmonės pateiktas gaires, numatančias didesnį, nei tikėtasi, pardavimų mažėjimą.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
