Technologijų sektorius pakėlė akcijų biržas į naujas aukštumas
Trečiadienį pristabdytas akcijų biržų ralis vakar sugrįžo pilna jėga. NASDAQ šoktelėjo 1,12 proc., o S&P 500 pakilo 0,58 proc., abiem indeksams užfiksavus dar po vieną rekordą. Didžiausią įtaką augimui vėl turėjo informacinių technologijų sektorius (+1,52 proc.), kuriame puslaidininkių įmonės tęsia įspūdingą akcijų kainų kilimo ciklą. Vakar labiausiai išsiskyrė „AMD“ bendrovė, kurios akcijos pabrango daugiau nei 11 proc., o bendrai per savaitę, po paskelbimo apie partnerystę su „OpenAI“, jau yra šoktelėjusios daugiau nei 43 procentus. Bendrovės rinkos kapitalizacija šiuo metu siekia 380 mlrd. JAV dolerių. Kiti sparčiausiai augę sektoriai buvo pramonės (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.), o daugiausia krito energetikos (-0,6 proc.) ir finansų (-0,5 proc.) įmonės.
Europos akcijų biržos taip pat stipriai augo, nepaisant prastų Vokietijos pramonės rodiklių. STOXX 600 pakilo 0,78 proc., indeksą aukštyn labiausiai kėlus finansų (+1,12 proc.), pramonės (+1 proc.) ir sveikatos priežiūros (+0,9 proc.) sektoriams. Kritimai fiksuoti tik informacinių technologijų (-0,8 proc.) ir nekilnojamojo turto (-0,7 proc.) sektoriuose. Vokietijos DAX vakar augo 0,87 proc., Prancūzijos CAC – 1,07 proc., Italijos FTSE MIB – 0,96 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchamark indeksas vakar nežymiai traukėsi.
Vokietijos pramonės produkcijos apimtys rugpjūtį netikėtai sumažėjo 4,3 proc., palyginti su liepa, ir ženkliai prasilenkė su ekonomistų prognozėmis. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gamyba smuko 4,2 proc. Šie duomenys sekė po anksčiau paskelbtų pramonės užsakymų rodiklių, kurie taip pat nuvylė, rodydami, kad artimiausiais mėnesiais situacija gali išlikti sudėtinga. Nepaisant to, Vokietijos pramonės sektorius kilo 1,6 proc., reaguodamas į oficialiai paskelbtą Europos Komisijos pasiūlymą beveik perpus sumažinti kvotą plieno importui be muito ir padidinti muitus plieno importui iki 50 proc., siekiant apsaugoti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir kainų dempingavimo.
Lenkijos centrinis bankas trečiadienį netikėtai dar kartą sumažino bazinę palūkanų normą – šįkart 25 baziniais punktais iki 4,5 procento. Tai jau ketvirtas palūkanų mažinimas šiais metais. Banko teigimu, sprendimas mažinti palūkanų normą priimtas atsižvelgiant į švelnesnę trumpalaikę infliacijos perspektyvą, tačiau tai nėra naujo palūkanų mažinimo ciklo pradžia. Pastaraisiais mėnesiais infliacija Lenkijoje nukrito žemiau 3 proc., o vyriausybė nusprendė pratęsti elektros kainų įšaldymą namų ūkiams, kas taip pat prisideda prie spaudimo kainų augimui mažėjimo. Lenkijos akcijų birža vakar kilo 0,33 proc., o EUR/PLN kursas liko iš esmės nepakitęs ties 4,25 lygiu.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
