Trilijonas „Nvidia“ pajamų ir „Tesla“ žingsnis į lustų rinką
Antradienį akcijų biržos kilo Europoje ir JAV, naftos kainai sumažėjus apie 2 procentus. Rinkos reagavo į pranešimus, jog Iranas praleidžia dalį „draugiškoms“ šalims priklausančių laivų per Hormūzo sąsiaurį. Visgi trečiadienio rytą naftos kaina atšoko 4 proc. ir priartėjo prie 105 JAV dolerių lygio, Iranui tęsiant atakas prieš regiono energetikos infrastruktūrą, per kurias buvo padegta JAE dujų gavybos vieta. D. Trumpas vakar pareikalavo, kad kitos šalys, įskaitant NATO sąjungininkes ir Kiniją, atsiųstų savo laivus, siekiant užtikrinti laivybą Hormūzo sąsiauriu, tačiau iki šiol teigiamai atsakiusių šalių nėra. Trumpas vakar taip pat pasakė, kad sieks atidėti kovo pabaigoje planuotą jo ir Xi Jinpingo susitikimą bent mėnesiui, kadangi dėl karo Irane nori būti Vašingtone. Rinkos į šį pareiškimą sureagavo kaip į ženklą, jog karas tęsis ilgiau, nei anksčiau signalizavo pats Trumpas.
NASDAQ vakar kilo 1,22 proc., o S&P 500 – 1,01 procento. Vakarykštis akcijų atšokimas buvo plataus masto – S&P indekse teigiamą rezultatą fiksavo net 376 įmonės, augo visi sektoriai. Didžiosios technologijų bendrovės buvo ralio priešakyje – „nuostabųjį septynetą“ sekantis indeksas šoktelėjo 1,5 procento. Investuotojų dėmesį traukė eilė kompanijoms svarbių naujienų. „Nvidia“ akcijų kaina augo 1,7 proc., reaguojant į vadovo Jensen Huang pateiktas gaires, jog kompanija planuoja iki 2027 metų pabaigos sugeneruoti 1 trilijoną pajamų iš DI procesorių pardavimų. „Tesla“ kilo daugiau nei 1 proc., E. Muskui pranešus apie „Terafab“ projekto pradžią, kuriuo „Tesla“ sieks pradėti savų DI lustų gamybą. Tuo tarpu „Meta“ paskelbė apie 27 mlrd. JAV dolerių DI infrastruktūros penkerių metų sandorį su „Nebius“ kompanija. Pastarosios akcijų kaina šoktelėjo 15 proc., o „Meta“ – daugiau nei 2 procentus.
Dauguma Europos akcijų biržų vakar taip pat žengė aukštyn. STOXX 600 indeksas kilo 0,44 proc., daugiausia dėl nekilnojamojo turto (+1,7 proc.), energetikos (+1 proc.) ir informacinių technologijų (+0,8 proc.) sektorių augimo. Vokietijos DAX vakar kilo 0,5 proc., vedamas pirmyn 8,5 proc. šoktelėjusios „Commerzbank“ akcijų kainos, investuotojams reaguojant į pranešimus, kad vienas didžiausių Italijos bankų „UniCredit“ sieks padidinti valdomą „Commerzbank“ akcijų dalį virš 30 proc., siekdamas ateityje įgyvendinti bankų susijungimą. Akcijų įsigijimas bus vykdomas ne mokant grynaisiais, bet siūlant investuotojams keisti „Commerzbank“ akcijas į „UniCredit“ akcijas santykiu 0,485, kas Vokietijos banko akcijas įkainoja 30,8 euro. „UniCredit“ akcijų kaina vakar paaugo daugiau nei 1 procentu. Prancūzijos CAC kilo 0,31 proc., Italijos FTSE MIB – 0,07 proc., o Baltijos birža vakar išsiskyrė 0,46 proc. kritimu.
Kinijos ekonomika 2026 metus pradėjo stipria nata, demonstruodama atsigavimą. Vasario mėn. metinis pramonės gamybos augimas siekė 6,3 proc., viršydamas 5,3 proc. prognozes. Kiek sparčiau nei tikėtasi augo mažmeninės prekybos apimtys (2,8 proc.), tuo tarpu pozityviausiai nustebino investicijų pokytis, parodęs 1,8 proc. augimą, nors buvo tikėtasi 5 proc. nuosmukio. Nors Kinijos ekonomika užfiksavo paspartėjimą, išlaikyti jį bus sudėtinga dėl energijos kainų šuolio, kurį lemia karas Irane. Kinija buvo pagrindinė Persijos įlankos naftos eksporto kryptis, todėl Hormūzo sąsiaurio uždarymas jai yra ypač jautrus.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
