Trumpas siekia suorganizuoti tiesiogines Zelenskio ir Putino derybas
Vakarykštis D. Trumpo, V. Zelenskio ir Europos lyderių susitikimas baigėsi sutarimu, kad bus organizuojamas tiesioginės Zelenskio ir Putino derybos. Po jo turėtų iškart vykti trišalis Zelenskio, Putino ir Trumpo susitikimas. Pranešama, kad vakar Trumpas paskambino Putinui ir pradėjo derinti susitikimo laiką bei vietą. Keli Europos lyderiai patvirtino, kad Putinas iš principo sutiko susitikti su Zelenskiu, ir tai galėtų įvykti per artimiausias dvi savaites. Visgi Maskva dar nėra oficialiai patvirtinusi Putino dalyvavimo. Per susitikimą taip pat buvo kalbama apie bendras saugumo garantijas. Nors Trumpas anksčiau vengė įsipareigojimų, dabar jis siunčia signalus, kad JAV galėtų prisidėti prie tokių garantijų, nors šis įsitraukimas apibūdinamas gana abstrakčiai, teigiant, kad saugumo garantijos būtų užtikrinamos Europos šalių, koordinuojant JAV. Ką konkrečiai tai reiškia, dar nėra aišku.
Rinkų reakcija kol kas atsargi, bet labiau optimistinė dėl galimo situacijos sprendimo. Ateities sandoriai akcijų indeksais Europoje ir JAV fiksuoja tik nežymius svyravimus. Vakar taip pat stebėtas JAV obligacijų pajamingumo didėjimas, rodantis, kad investuotojai nemato poreikio didinti investicijas į saugų turtą. Nepaisant vyraujančio optimizmo, paliaubų sprendimas diplomatiniu keliu išlieka miglotas. Aliaskos susitikime Putinas siekė maksimalių teritorinių nuolaidų iš Ukrainos, su kuriomis ši nesutinka. Nėra jokių ženklų, kad šalių pozicijos šiuo klausimu keistųsi, todėl tikėtina, kad galimas Zelenskio ir Putino susitikimas rezultatų neatneš. Vis dėlto, tai gali būti galimybė Ukrainai ir Europos lyderiams įrodyti Trumpui, kad pagrindinė kliūtis karo užbaigimui yra Rusijos pozicija, kurią pakeisti gali tik pokyčiai karo lauke. Tam būtina pakankamai apginkluoti Ukrainą ir sugriežtinti sankcijas Rusijai – apie kurias Trumpas šiuo metu nebekalba.
Akcijų biržos vakar judėjo siaurame intervale be aiškios krypties. S&P 500 ir NASDAQ beveik nepakito. Tarp sektorių didžiausi kritimai fiksuoti nekilnojamojo turto (-1 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,7 proc.) ir žaliavų (-0,6 proc.) įmonių, o labiausiai kilo pramonės (+0,4 proc.) bei nebūtinųjų vartojimo prekių ir paslaugų įmonių akcijos (+0,4 proc.). Europoje STOXX 600 pakilo 0,08 proc. Labiausiai brango sveikatos priežiūros (+1,4 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+0,6 proc.) sektorių įmonės, o didžiausius kritimus fiksavo žaliavų (-0,7 proc.) ir komunalinių paslaugų (-0,4 proc.) bendrovės.
Santykinį ramumą finansų rinkose lemia ne tik tvyrantis geopolitinių procesų neapibrėžtumas, bet ir tai, kad investuotojai laukia ketvirtadienį prasidėsiančios centrinių bankininkų „Jackson Hole“ konferencijos. Jos metu, penktadienį, FED pirmininkas sakys pagrindinę kalbą, kurioje rinka lauks užuominų apie būsimus palūkanų normų sprendimus. Pastarosiomis dienomis rinkos suteikiama tikimybė, kad FED rugsėjį sumažins palūkanų normas, mažėja, tačiau vis dar išlieka didelė – apie 83 proc. Visgi, ekonominė situacija yra sudėtinga – infliacija išlieka aukšta (2,7 proc.), infliacijos lūkesčiai kyla, tačiau nedarbo rinka silpnėja. Pagrindinis rinkų klausimas šiuo metu – kuriai mandato pusei FED skirs daugiau dėmesio: kainų stabilumui ar pilnam užimtumui. J. Powello užuominos šiuo klausimu gali greitai pakeisti rinkos lūkesčius ir nutraukti pastarosiomis dienomis finansų rinkose vyraujančią ramybę.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
