Trumpo žinutė rinkose įjungė žalią šviesą
Akcijų biržos pirmadienį žengė aukštyn, panaikindamos gilų minusą po to, kai D. Trumpas socialiniame tinkle pranešė, kad turėjo „geras“ diskusijas su Iranu dėl visiško karinių veiksmų užbaigimo. Jis taip pat penkioms dienoms atidėjo savaitgalį duotą 48 valandų terminą Iranui atverti Hormūzo sąsiaurį, grasindamas smogti Irano energetikos sektoriui to nepadarius.
Rinkų reakcija į šį pranešimą buvo labai stipri – vos per kelias minutes S&P 500 šoktelėjo apie 3,5 proc., 2 metų JAV obligacijų pajamingumas smuko 17 bazinių punktų, o naftos kaina krito apie 14 procentų. Visgi rinkų optimizmas netrukus atslūgo, Irano atstovams paneigus Trumpo teiginius apie vykstančias derybas. Todėl aiškumo, kokia yra reali situacija, vis dar nėra, tačiau vakarykštis pareiškimas rinkoms signalizuoja, kad Trumpas nenori ilgo karo ir ieško būdų, kaip jį greitai užbaigti.
Nepaisant Trumpo teiginių apie vykstančias derybas, rizika konfliktui eskaluotis išlieka didelė. Rinkos neigiamai sureagavo į „Wall Street Journal“ pranešimą, kad Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai ruošiasi galimam įsitraukimui į karą prieš Iraną. Potencialus Saudo Arabijos įsitraukimas galėtų įtraukti ir Pakistaną, kuris su Saudo Arabija turi bendros gynybos susitarimą, veikiantį panašiu principu kaip NATO 5 straipsnis. Rizikas taip pat didina pranešimai, ar netrukus į Artimuosius Rytus atvyksiančius kelis tūkstančius JAV jūrų pėstininkų, kurie gali būti pasiųsti į Iraną. Galiausiai, iš Irano ateina žinios, kad naktį buvo atakuoti šalies energetikos objektai, nepaisant Trumpo paskelbtos penkių dienų pauzės. Iranas atitinkamai pagrasino smogti viso regiono energetikos infrastruktūrai, kas būtų didelis žingsnis eksalacijos.
Po pastarųjų pranešimų naftos kaina antradienį pakilo apie 3 proc., iki maždaug 103 JAV dolerių už barelį. Dabartinis kainų lygis atspindi rinkų lūkestį, kad karas baigsis greitai, o tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje bus visiškai atkurti. Visgi bet kokie signalai, kad šis scenarijus nesipildo, gali sukelti stiprius kainų svyravimus. SEB grupės analitikų vertinimu, tuo atveju, jei karas užsitęstų, o Hormūzo sąsiauris būtų uždarytas iki liepos mėnesio, „Brent“ naftos kaina galėtų pakilti iki 175–200 JAV dolerių už barelį. Jei karo metu dar būtų sunaikinta regiono energetikos infrastruktūra, naftos kaina, tikėtina, kiltų dar aukščiau.
NASDAQ vakar užsidarė pakilęs 1,38 proc., o S&P 500 – 1,15 procento. Vakarykštis ralis buvo plataus masto – S&P 500 indekse teigiamą rezultatą užfiksavo 382 įmonės. Augo visi sektoriai, daugiausia kilo nebūtinojo vartojimo (+2,5 proc.), žaliavų (+1,5 proc.) ir informacinių technologijų (+1,5 proc.) įmonės. Europoje STOXX 600 pakilo 0,61 proc., Vokietijos DAX – 1,22 proc., Prancūzijos CAC – 0,79 proc., Italijos FTSE MIB – 0,81 procento. Baltijos birža vakar išsiskyrė 0,66 proc. kritimu.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
