Klimato kaita vis dar gali atrodyti tolima, tarsi kažkas vyksta „ten“. Visgi, tiesa ta, kad ji įsipynusi į beveik kiekvieną mūsų kasdienio gyvenimo dalį ir mūsų pasirinkimus. Šį kasdienybės momentą primena japoniškas žodis „mottainai“. Tai filosofija, kuri išreiškia susirūpinimą dėl įvairių resursų nevertinimo ir įkūnija pagarbą bei sąmoningumą mūsų vartotojiškoje visuomenėje. „Mottainai“ esmė – ne auka, o dėkingumas ir efektyvumas.
Taigi, kaip galime tapti efektyvesni ir asmeniškai prisidėti prie klimato kaitos sprendimo? Juk net didžiausias problemas galime spręsti mažais žingsneliais judėdami į priekį.
1. 75 % visos problemos sudaro tai, kaip gaminame ir kaip vartojame energiją.
Žaliausia energija nėra ta, kurią pagaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o ta, kurią tiesiog sutaupome mažiau vartodami. Neretai manome, kad sprendimas slypi tik atsinaujinančios energijos gamybos didinime. Visgi, kita medalio pusė yra apskritai mažesnis jos naudojimas. Pasauliniu mastu energijos vartojimo efektyvumas galėtų padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį daugiau nei 40 procentų.
Kaip galiu prisidėti?
- Naudoti tik LED apšvietimą,
- Išjungti nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdų,
- Nepalikti įjungtų elektros prietaisų,
- Žiemą temperatūrą namuose sumažinti bent 1 laipsniu (jei turime galimybę).
2. Kiekvienais metais pasaulyje išmetama apie 1,6 milijardo tonų maisto
Tai gąsdinantis skaičius – juk beveik trečdalis viso pagaminamo maisto tiesiog niekada nepasiekia mūsų stalo.
Jeigu šį skaičių sumažintume bent perpus, būtų galima sutaupyti apie 10 proc. visų ŠESD emisijų. Maisto švaistymas reiškia ne tik prarastus produktus, bet ir bereikalingai sunaudotą vandenį, energiją bei žemės išteklius.
Kaip galiu prisidėti?
- Planuoti pirkinius,
- Pirkti tiek, kiek iš tiesų reikia,
- Naudoti maisto likučius naujiems patiekalams gaminti,
- Tinkamai laikyti maistą šaldytuve.
3. Jei mados ir tekstilės pramonė būtų valstybė, ji būtų ketvirta pagal taršos dydį pasaulyje po Kinijos, JAV ir Indijos
Apie 10 proc. visų pasaulinių ŠESD emisijų sudaro būtent drabužių gamybos pramonė – nuo žaliavų iki transportavimo ir skalbimo. Kiekvienas naujas drabužis turi savo anglies pėdsaką, tad natūralu, kad, tiesiog mažiau pirkdami, mažinsime ir taršą.
Kaip galiu prisidėti?
- Pirkti mažiau, bet kokybiškesnius drabužius,
- Rinktis dėvėtus ar perdirbtus drabužius,
- Drabužius taisyti vietoje to, kad juos išmestume,
- Nereikalingus ar nenešiojamus drabužius perduoti kitiems.
4. Šiuo metu vos apie 7 proc. visų pasaulyje naudojamų medžiagų yra perdirbtos
Nors gali atrodyti, kad apie perdirbimą kalbama daug, deja, kalbos ir lieka kalbomis. 93 proc. medžiagų vis dar yra gaminamos, neperdirbamos.
Tai reiškia, kad didžioji dalis mūsų vartojimo remiasi „paimk–panaudok–išmesk“ modeliu, kuris sekina planetos resursus. O juk logiška, kad kuo daugiau medžiagų grįžta į ciklą, tuo mažesnę žalą gamtai darome.
Kaip galiu prisidėti?
- Rūšiuoti atliekas,
- Pirkti produktus iš perdirbtų ar atsinaujinančių medžiagų,
- Naudoti daugkartinius daiktus,
- Vengti vienkartinio plastiko.
5. Atliekų ir nereikalingų pirkinių prevencija – bene paprasčiausia ir efektyviausia priemonė mažinti poveikį klimatui
Kiekvienas daiktas, kurio nenusiperkame, reiškia mažiau sunaudotos energijos, mažiau transporto, mažiau žaliavų ir galiausiai – mažiau atliekų. Tvariausias pasirinkimas dažnai yra paprasčiausias – tiesiog nepirkti to, ko nereikia.
Kaip galiu prisidėti?
- Prieš pirkdami bent kelis sykius paklauskime savęs, ar tikrai to daikto mums reikia,
- Jei perkame, tai pirkime daiktus, kuriuos galėsime naudoti ilgai,
- Kai įmanoma, daiktais dalinkimės su kitais.
