2030 m. beveik kas dešimtas Lietuvos keliais važiuojantis automobilis turėtų būti varomas elektra. Šie pokyčiai artimiausiu metu paskatins įkrovimo stotelių bumą. Jeigu šalia Jūsų verslo esančių stovėjimo vietų nebus tokios įrangos, tai gali sumažinti klientų skaičių.
Paskutiniai įvykiai rodo, jog kaip galima greičiau reikia mažinti energetikos importo iš užsienio šalių priklausomybę, todėl atsinaujinančių energetinių išteklių svarba tik didės.
SEB bankas verslo klientams automobilių įkrovimo stotelėms įrengti pradėjo teikti iki 20 000 Eur dydžio žaliąsias mikropaskolas. Pasiskolinti galima be užstato ir neprisidedant savomis lėšomis su 2,9 % dydžio metinėmis palūkanomis ir 3 mėnesių EURIBOR marža.
Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 8 255 elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai. Jų dalis visame lengvųjų privačių ir komercinių automobilių parke sudaro tik apie 0,5 %.
Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategija numato, kad iki 2025 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 47 000, o 2030 m. – iki 118 000. Kitaip tariant, po aštuonerių metų ekologiškų automobilių dalis turėtų padidėti iki 6–10 %.
Pastarasis skaičius priklauso nuo automobilio parko dydžio. Minėtoje strategijoje prognozuojama, kad individualių automobilių skaičius pradės mažėti, nors paskutinius dešimtmečius jis sparčiai augo ir pasiekė 1,6 mln. Minėta studija bendrą automobilių skaičiaus mažėjimą sieja su senėjančia visuomene, geresne viešojo transporto infrastruktūra ir darnaus judrumo priemonėmis. Automobilių skaičiaus ir parko sudėties prognozes planuojama atnaujinti.
Transporto priemonių parkas Lietuvoje keičiasi lėtai, nes vidutinis automobilio amžius yra 15 metų, tačiau toks palyginus lėtas pokytis neturėtų suklaidinti. Susisiekimo ministerija numato, kad 2025 m. 10% visų naujai registruojamų automobilių bus elektromobiliai, o 2030 m. jų dalis visuose pardavimuose turėtų išaugti iki 50 %, visi naujai įsigyjami komerciniai lengvieji automobiliai 2030 m. bus varomi elektra.
Tikėtina, kad pirmieji prie elektromobilių pereis aktyviausi Lietuvos gyventojai, todėl nuo šalia Jūsų verslo esančios infrastruktūros taip pat priklausys, ar būsite jiems patrauklūs kaip pardavėjai, pirkėjai, darbdaviai ir tiesiog kaip visuomenės atstovai.
Išlaidos susilygino
SEB bankas kasmet skaičiuoja automobilio įperkamumo indeksą, o pernai palygino įprasto bei elektra varomo automobilio išlaikymo sąnaudas. 2021 m. gruodžio mėn. skaičiavimai parodė, kad skirtumas tarp šių dviejų automobilių rūšių nėra toks didelis. Nors dabar naujas elektra varomas modelis kainuoja maždaug trečdaliu daugiau negu benzininis analogas, tačiau mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir išlaidos energijai per kelerius metus viską apverčia aukštyn kojomis. Taigi, renkantis transporto priemonę, derėtų atsižvelgti į būsimus poreikius ir bendras išlaidas, ilgalaikes tendencijas bei prognozes, pavyzdžiui, dėl taršos mokesčių ar eismo ribojimų automobiliams su vidaus degimo varikliais.
SEB bankas 2021 m. gruodžio mėn. vertino, kad naujo benzinu varomo automobilio kaina siekė 25 000 Eur, o elektromobilio – 36 000 Eur, įvertinus visas eksploatacijos aplinkybes per 5 metus benzinu varomas modelis savininkui kainuos apie 40 000 Eur, o elektromobilis – 46 000 Eur.
Šiuo metu valstybės išmoka įsigyjant naują elektromobilį yra 5 000 Eur, o už panaudotą – 2 500 Eur. Tokiu būdu jau dabar tarp benzinu ir elektra varomų automobilių įsigijimo ir eksploatacijos nėra didelio skirtumo.
Naudojant saulės energiją elektromobilis leidžia važinėti neteršiant atmosferos, svarbūs yra ir reputacijos klausimai, todėl įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtra taps kaip niekada aktuali.
Tai matydama šių metų kovo mėnesį Aplinkos ministerija atnaujino Statybos techninį reglamentą. Pakeitimuose numatoma, kad, statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų automobilių stovėjimo aikštelėse krovos prieigos turi būti įrengtos bent penktadalyje (20 %) visų stovėjimo vietų.
Jeigu įmonė nenori šiam tikslui naudoti savo apyvartinių lėšų, ji gali pasinaudoti SEB banko žaliosiomis mikropaskolomis verslui. Jos teikiamos elektromobilių įkrovos stotelėms ir saulės elektrinėms įrengti. Įmonės gali pasiskolinti iki 20 000 Eur specialiomis finansavimo sąlygomis ir be turto įkeitimo. Bankas nereikalaus prie šios investicijos prisidėti ir savo dalimi.
Mažas verslas – didelis indėlis
„Kalbant apie tvariuosius verslo pokyčius, didžiausias dėmesys iki šiol buvo skiriamas didelėms įmonėms. Būtina pabrėžti: tvari plėtra ir indėlis į kovą su klimato kaita aktualūs visam verslui, nesvarbu, kokio dydžio būtų įmonė. Tad, teikdami žaliąsias mikropaskolas verslo įmonėms, stengiamės ir joms sudaryti galimybes ryžtingiau žengti tvarumo keliu ir taip prisidėti prie žaliosios Lietuvos verslo pokyčių“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Mažinant taršą Lietuvoje bene didžiausias vaidmuo tenka transporto sektoriui: skaičiuojama, kad keleivinis transportas išmeta bemaž pusę šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2019 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šių dujų, daugiausia – 30,9 % – išmetė transportas. Taigi, laikydamiesi Europos žaliojo kurso, privalėsime keisti ir transporto priemones, ir judėjimo įpročius.
Kad tai įvyktų, Europa planuoja visiškai atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais. Jų turėtų laipsniškai mažėti, o nuo 2035 metų tokie automobiliai nebegalės būti registruojami. To siekiama įvairiomis priemonėmis, tarp jų – skatinant mažiau taršių transporto priemonių gamybą.
Jau dabar gamintojai privalo mokėti baudas, jeigu gaminamų automobilių parko CO2 emisijos vidurkis viršija 95 g/km ribą. Ilgainiui ateityje leidžiamos CO2 emisijos normos mažės. 2025 metais ji turės būti 15 % mažesnė negu šiemet, 2030 metais – 30 %, kol 2035 metais gamintojų į rinką išleidžiami automobiliai privalės visai nebeišmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą.
Pokyčiai neišvengiami
Dalis ES šalių jau paskelbė, kad nuo 2025 metų taikys apribojimus prekybai automobiliais su vidaus degimo varikliais. Lietuvoje šie ribojimai turėtų būti pradėti 2030 metais, bet aiškaus mechanizmo, kaip Baltijos šalyse vyks atsisveikinimas su vidaus degimo varikliais, dar nėra.
Anot E. Dovbyšienės, atsakingos plėtros iš įmonių reikalauja ir vartotojai: skaičiuojama, kad per penkerius metus vartotojų susirūpinimas dėl klimato kaitos išaugo trigubai. Tyrimų duomenimis, 7 iš 10 vartotojų nuolat perka aplinkai draugiškas prekes, net kas antras yra pasirengęs už jas mokėti daugiau.
Be to, tvarumo iš verslo tikisi investuotojai ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, SEB bankas siekia pertvarkyti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų lėšų tvariam verslui dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams.
Ir priešingai, bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulaukia kur kas didesnio investuotojų dėmesio. Tai liudija pasaulinė statistika: tyrimų bendrovės „Bloomberg NEF“ duomenimis, 2021 metais bendra pasaulyje suteikta žaliojo finansavimo vertė pasiekė 1,6 trilijono JAV dolerių.
