Puslaidininkių sektorius išgyvena meškų rinką
JAV vidurio kadencijos rinkimuose Demokratai perėmė abiejų JAV Kongreso rūmų – Atstovų Rūmų ir Senato – kontrolę
D. Trumpui, kuris rinkėjų prašė balsuoti taip, tarsi rinkimų biuleteniuose būtų įrašyta jo pavardė, tai turėjo būti aiški žinutė, kad jo vykdoma politika rinkėjų netenkina. Demokratams kontroliuojant abu Kongreso rūmus, fiskalinės politikos srityje tikėtina politinė aklavietė. Nors demokratai galės savarankiškai priimti savo ekonominių reformų projektus, juos vis tiek turės pasirašyti D. Trumpas, jau paskelbęs, kad ketina tapti „Ponu Veto“. Kita vertus, respublikonams net ir pralaimėjus rinkimus, D. Trumpas išlaikys didelę įtaką prekybos ir užsienio politikos srityse, kuriose neapibrėžtumas, tikėtina, niekur nedings.
JAV akcijų biržos į vidurio kadencijos rinkimus sureagavo prieštaringai
Pirmąją dieną po rinkimų buvo užfiksuotas akcijų indeksų šuolis investuotojams tikintis, kad demokratų dauguma Kongrese padės suvaldyti nenuspėjamą D. Trumpo politiką. Demokratų pergalė rinkose taip pat sustiprino lūkesčius, kad JAV sieks greičiau rasti susitarimą su Iranu, demokratų Senato lyderiui Ch. Schumerui pareiškus, kad demokratai pasinaudos itin didele dauguma siekdami daryti spaudimą administracijai greičiau užbaigti karą Irane. Sustiprėjusios taikos perspektyvos lėmė ženklų energetikos kainų sumažėjimą. Vien per lapkritį „Brent“ naftos kaina sumažėjo apie 20 proc. ir nukrito žemiau 95 USD už barelį, o TTF dujų kaina, kuri spalio pabaigoje buvo pasiekusi 104 EUR/MWh piką, nukrito apie 17 proc. iki maždaug 85 EUR/MWh.
Antrą dieną po rinkimų JAV akcijų indeksai patyrė didžiausią išpardavimą nuo 2025 m. balandžio mėn., kuomet D. Trumpas paskelbė globalius tarifus
Tą dieną NASDAQ smuko 5,52 proc. ir įžengė į korekcijos teritoriją, o puslaidininkių įmones sekantis SOX indeksas prarado net 12 proc. Investuotojų baimes pakurstė signalai, jog rinkimus laimėję demokratų atstovai ketina imtis griežčiau reguliuoti dirbtinio intelekto technologijas bei duomenų centrų statybas. Skaičiuojama, kad apie 40 proc. suplanuotų duomenų centrų pajėgumų ketinama statyti valstijose, kuriose išrinkti gubernatoriai žadėjo drausti arba pristabdyti duomenų centrų statybas. Atitinkamai atsirado rizika, kad duomenų centrų įrangos paklausa bus mažesnė, nei tikėtasi, todėl būtent duomenų centrų įrangą tiekiančios įmonės smuko labiausiai.
Technologijų sektorių neigiamai veikė ne tik demokratų pergalė, bet ir jau kurį laiką investuotojų keliamas klausimas, ar įmonių vykdomos milžiniškos investicijos į duomenų centrus turi potencialo atsipirkti
Rinkų dėmesio centre pastaruoju metu yra atsidūrusi viena didžiausių DI infrastruktūros plėtotojų „CoreWeave“. Dalis analitikų teigia, kad įmonės turima skola ir ateities investicijų planai, atsižvelgiant į pajamų augimą ir aukštas palūkanų normas, nėra realistiški, todėl įmonė gali susidurti su mokumo problemomis, kurios gali turėti neigiamų pasekmių visai DI įmonių ekosistemai. Investuotojų pasitikėjimui išbandymu taip pat tapo lūkesčių nepateisinę tokių kompanijų kaip „Alphabet“, „Amazon“ ir „Intel“ ketvirčio rezultatai. Bendrai, DI išpardavimo metu labiausiai kentėjo puslaidininkių sektorius, SOX indeksui per mėnesį smukus apie 30 proc.
Spalio mėnesį JAV kainų lygis, palyginti su rugsėju, paaugo 0,4 proc.
Tuo metu grynoji infliacija, neapimanti maisto ir energetikos kainų, padidėjo 0,3 proc. Abu rodikliai buvo 0,1 proc. punkto didesni, nei tikėjosi rinkos, ir reikšmingai sustiprino lūkesčius, kad FED gruodžio mėnesį kels palūkanų normas. Tokiam scenarijui teikiama 100 proc. tikimybė, be to, matoma nedidelė tikimybė, kad palūkanos gali būti didinamos ne įprastu 0,25 proc. punkto žingsniu, o 0,5 proc. punkto. FED palūkanų normų didinimo tikimybę taip pat stiprina geri darbo rinkos rodikliai bei trečiąjį ketvirtį iki 3,4 proc. paspartėjęs JAV BVP augimas, kurį pirmyn vedė investicijos ir privatus vartojimas.
Metinė infliacija euro zonoje spalio mėnesį paspartėjo iki 4 proc. nuo 3,8 proc. rugsėjį
Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,4 proc. ir buvo kiek lėtesnis nei 0,6 proc. rugsėjį. Tuo metu metinė grynoji infliacija, neapimanti labiau kintančių maisto ir energetikos kainų, išliko stabili ties 2,5 procento. Euro zonos BVP augimas trečiąjį ketvirtį, preliminariais duomenimis, siekė 0,4 proc., o metinis augimo tempas paspartėjo iki 1,3 procento. Esant aukštai infliacijai, bet atspariam BVP augimui, rinkos gana užtikrintai laukia ECB palūkanų normų didinimo, nepaisant ženkliai sumažėjusių energetikos kainų, kurios išlieka pagrindiniu infliacijos šaltiniu.
