Finansų rinkas gąsdina infliacijos rizikos
Karas Irane tęsiasi be jokių aiškesnių taikos perspektyvų
Atvirkščiai, matomas karinių veiksmų suintensyvėjimas, JAV pajėgoms atakavus Iranui priklausančius naftos tanklaivius, o Irano pajėgoms atsakant raketų smūgiais į JAV karinius laivus ir bazes regione. Rinkoms itin nerimą kelia ilgai besitęsiančio konflikto scenarijus, kuris su laiku tampa vis labiau tikėtinas. Tokią riziką atspindi ir žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, jog Iranas yra pasirengęs platesnio masto karui su JAV bei ketina intensyvinti smūgius prieš JAV taikinius regione, jeigu JAV tęs smūgius prieš Iraną ir jo tanklaivius. Situaciją papildomai apsunkina pranešimai apie Jemeno hučių puolimą, kurio metu jie sustiprino Bab al Mandebo sąsiaurio kontrolę, taip pat išpuolis prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą, kuris gali reikšmingai sumažinti šalies naftos eksporto apimtis. Padėčiai Artimuosiuose Rytuose akivaizdžiai blogėjant, naftos kaina peržengė 100 USD už barelį, o TTF dujos jau viršija 80 EUR/MWh.
Stiprėjant infliacijos rizikoms, dar labiau įsibėgėjo obligacijų išpardavimas Europoje, JAV bei daugelyje Azijos šalių.
Krentant obligacijų kainoms, jų pajamingumai pakilo į dešimtmečius nematytas aukštumas. Per mėnesį JAV 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas šoktelėjo 27 baziniais punktais (b. p.) – iki 4,97 proc., Vokietijos – 34 b. p. – iki 3,5 proc., Prancūzijos – 47 b. p. – iki 4,45 proc., o Japonijos – 13 b. p. – iki 2,97 procento. Vokietijos ir Prancūzijos atveju paskutinį kartą tokio lygio pajamingumai buvo fiksuoti prieš pasaulinę finansų krizę, o Japonijos atveju tai yra aukščiausias lygis nuo 1996 metų. Panašu, kad globalų obligacijų išpardavimą lemia kelių veiksnių kombinacija. Pirmiausia – ženkliai išaugusi obligacijų pasiūla dėl didelių valstybių biudžetų deficitų ir rekordinio masto privataus sektoriaus skolinimosi DI infrastruktūrai vystyti. Antra – infliacijos rizikos bei rinkoje jaučiamas neapibrėžtumas dėl FED nepriklausomumo, D. Trumpui spaudžiant FED vadovą mažinti palūkanų normas, nors rinka siunčia signalą, jog palūkanos turėtų didėti.
Kylantys obligacijų pajamingumai bei aukštesnių palūkanų perspektyva turėjo neigiamą poveikį investuotojų sentimentui
Per mėnesį Europoje STOXX 600 indeksas traukėsi apie 3 procentus. Indeksą aukštyn kėlė energetikos (+2,8 proc.), telekomunikacijų (+2,5 proc.), automobilių pramonės (+0,8 proc.) bei bankų (+0,7 proc.) sektoriai. Likę sektoriai buvo raudonoje teritorijoje, o labiausiai krito su vartojimo prekėmis (-10 proc.) ir mažmenine prekyba (-7 proc.) susijusių įmonių akcijos. Bendrai per mėnesį STOXX 600 indekse neigiamą rezultatą užfiksavo 384 įmonės.
Už Atlanto NASDAQ ir S&P 500 per mėnesį sumažėjo po maždaug 1,5 procento
Žvelgiant į sektorius, pastarąjį mėnesį geriausius rezultatus fiksavo energetikos (+6,4 proc.), komunikacinių paslaugų (+1,2 proc.) ir informacinių technologijų (+1 proc.) sektoriai. Investuotojų optimizmą padėjo palaikyti geri ketvirčio finansiniai rezultatai, ypač įmonių susijusių su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra. Tuo tarpu prasčiausiais rezultatais pasižymėjo pramonės (-7,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (-4,9 proc.) ir žaliavų (-3,8 proc.) sektoriai, o bendrai S&P 500 indekse per mėnesį žemyn pajudėjo net 360 įmonių. Nepaisant pastarųjų savaičių sunkumų, akcijų biržos laikosi visai netoli rekordinių aukštumų – tiek Europos, tiek JAV pagrindiniai indeksai nuo jų atitolę tik apie 2–4 procentus.
ECB praėjusį ketvirtadienį pakėlė bazinę palūkanų normą nuo 2,25 iki 2,5 procento
Kartu ECB padidino kitų metų infliacijos prognozę iki 2,7 proc. bei nežymiai pagerino šių ir kitų metų BVP augimo prognozes – atitinkamai iki 0,9 ir 1,4 procento. Aukštesnės infliacijos ir augimo prognozės vertinamos kaip signalas, jog ECB palūkanos gali būti keliamos toliau. Rinka šiuo metu įskaičiuoja dar mažiausiai tris palūkanų didinimus ateityje, artimiausio tikintis dar iki šių metų pabaigos.
Euro zonos metinė infliacija rugpjūčio mėnesį paspartėjo iki 3,3 proc. nuo 2,9 proc. liepą
Per mėnesį kainos didėjo 0,4 procento. Tuo tarpu metinis grynosios infliacijos rodiklis, kuris neapima maisto ir energetikos kainų pokyčių, rugpjūtį sumažėjo iki 2,4 proc. ir sugrįžo į tokį lygį, kuris buvo prieš pat karo Irane pradžią. Tai rodo, kad energetikos kainų padidėjimas netapo plataus masto infliaciniu reiškiniu, nors rizikos išlieka. Tuo tarpu euro zonos BVP augimas antrąjį ketvirtį buvo spartesnis, nei skelbta anksčiau. „Eurostat“ patikslinus duomenis paaiškėjo, kad per ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo 0,6 proc., vietoje anksčiau skelbtų 0,4 procento. Metinis BVP augimo pokytis antrąjį ketvirtį paspartėjo iki 1,2 proc. nuo 0,6 proc. pirmąjį ketvirtį, rodydamas euro zonos ekonomikos atsparumą išaugusių energetikos kainų bei besitęsiančių tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį kontekste.
JAV infliacija rugpjūčio mėn. neparodė lėtėjimo ženklų ir išliko stabili ties 3,4 proc., o darbo rinkoje buvo fiksuojami pozityvūs pokyčiai
Rugpjūtį JAV ekonomika sukūrė 162 tūkst. naujų darbo vietų ir beveik trigubai viršijo rinkos lūkesčius. Pastarųjų duomenų fone rinka gana užtikrintai laukia, jog JAV FED šį trečiadienį taip pat pakels palūkanų normas. Šiam scenarijui šiuo metu teikiama apie 85 proc. tikimybė. Rinka taip pat tikisi, jog FED ties šiuo žingsniu nesustos ir vėliau palūkanas kels dar mažiausiai du kartus.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
