Sudėtingas mėnuo technologijų bendrovėms
Pastarąjį mėnesį išryškėjo tendencija, kad investuotojai atsitraukia nuo aukštomis santykinėmis vertėmis pasižyminčių technologijų įmonių
ir ieško pigesnių alternatyvų kitose srityse. Investuotojų atsargumą paskatino keletas veiksnių. Vienas iš jų – dirbtinio intelekto startuolio „Anthropic“ pristatytas įrankis, skirtas analizuoti ir rengti teisinius dokumentus. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad dirbtinio intelekto sprendimai ateityje gali būti pritaikomi gerokai platesniam užduočių spektrui nei dabar dominuojantys pokalbių robotai, taip sukurdami naują konkurenciją bendrovėms, kuriančioms įvairius verslo sprendimus įgyvendinančią programinę įrangą.
Kitas svarbus veiksnys – skelbti ketvirčio finansiniai rezultatai.
Dalies technologinių įmonių kainų lygis atspindi ypač didelius investuotojų augimo lūkesčius, kurių nepateisinus sulaukiama itin neigiamos rinkos reakcijos. Puslaidininkių segmente veikianti AMD įmonė yra gera tokios reakcijos iliustracija. Įmonės akcijų kaina smuko net 17 proc., rinkoms nusivylus nepakankamai ambicingomis ateities gairėmis, nors praėjusio ketvirčio rezultatai ir viršijo lūkesčius. Galiausiai investuotojai kvestionuoja milžiniškas didžiųjų įmonių planuojamas investicijas į DI technologijas ir duomenų centrus, abejodami tokių sprendimų atsiperkamumu. Šiame kontekste investuotojai labiausiai baudė „Microsoft“ ir „Amazon“, kurių akcijų kainos nuo metų pradžios mažėjo atitinkamai 17 ir 9 procentais.
Krentant technologijų įmonių akcijoms, dauguma kitų sektorių fiksavo solidų augimą.
Nuo metų pradžios S&P 500 indekse labiausiai augo energetikos (+19 proc.), nebūtinojo vartojimo (+14 proc.), žaliavų (+12 proc.) ir pramonės (+11 proc.) sektoriai. Panašu, kad investuotojų dėmesys ima krypti nuo pastaraisiais metais dominavusių dirbtinio intelekto ir lustų temų prie platesnio įmonių spektro, ieškant santykinai pigesnių investicinių alternatyvų. Šiame koktesne neblogai atrodė dauguma Europos biržų, STOXX 600 indeksui per mėnesį paaugus apie 1,5 procento.
Sausio pabaigoje tauriųjų metalų rinkoje įvyko staigus kainų kritimas,
sekęs po įspūdingo pastaruosius metus vykusio ralio, kuris sausį jau ėmė priminti spekuliacinio burbulo formavimąsi. Per kelias dienas aukso kaina krito apie 20 proc., o sidabro – net 40 proc. Iki kritimo pradžios sidabras per mėnesį buvo pabrangęs daugiau nei 65 proc., tad korekcijos buvo galima tikėtis investuotojams fiksuojant uždirbtą pelną. Pastarasis korekcijos epizodas investuotojams yra geras priminimas, kad joks ralis negali tęstis amžinai.
Sausio pabaigoje FED palūkanų normų nepakeitė – jos liko ties 3,75 procento.
Po posėdžio paskelbtame pranešime ir spaudos konferencijos metu buvo akcentuota, kad matomi darbo rinkos stabilizacijos ženklai, ekonomika augo pakankamai sparčiu tempu, o infliacijos rizikos išlieka padidėjusios. Apskritai makroekonominė situacija vertinama šiek tiek geriau nei per praėjusį posėdį, todėl rinka kiek atitolino lūkesčius dėl tolesnio palūkanų normų mažinimo, bet vis gana užtikrintai tikisi, kad kitas mažinimas įvyks birželio mėnesį.
Vienas svarbiausių finansų rinkų įvykių – Trumpo sprendimas nominuoti Keviną Warshą į FED vadovo poziciją.
Warshas nėra naujokas centrinių bankų pasaulyje – 2006 metais jis buvo paskirtas FED valdybos nariu ir ėjo šias pareigas iki 2011 metų. Nors pastaruoju metu jis pasisako už palūkanų normų mažinimą, anksčiau jis buvo laikomas vanagišku FED nariu, pabrėžiančiu kainų stabilumo svarbą. Apskritai Warshas vertinamas kaip rinkoms priimtinas kandidatas, greičiausiai nesukelsiantis neigiamos investuotojų reakcijos. Vis dėlto, kad taptų FED pirmininku pasibaigus Powello kadencijai gegužės mėn., kandidatą dar turės patvirtinti JAV Senatas.
ECB vasario pradžioje vykusio posėdžio metu vienbalsiai paliko palūkanų normas nepakeistas – ties 2 proc. –
bei pakartojo, kad ateities sprendimai priklausys nuo gaunamų duomenų, neįvardijant konkrečios palūkanų normų trajektorijos. Spaudos konferencijoje Ch. Lagarde teigė, kad ECB pinigų politika išlieka geroje pozicijoje, tačiau neapibrėžtumas dėl infliacijos raidos yra neįprastai didelis, matant rizikas tiek dėl galimo jos didėjimo, tiek dėl mažėjimo. Euro zonos metinė infliacija sausio mėn. sulėtėjo iki 1,7 proc., nuo 2 proc., fiksuotų gruodį.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
