Biržų augimas laikosi ant didžiųjų technologijų bendrovių pečių
Spalio mėnesį dauguma pasaulio akcijų biržų fiksavo teigiamus rezultatus.
Už Atlanto S&P 500 indeksas pakilo 2,2 proc., o NASDAQ – 4,7 procento. Europos akcijų indeksas STOXX 600 augo 2,5 proc., Vokietijos DAX – 0,32 proc., o Prancūzijos CAC – 2,85 procento. Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas išsiskyrė iš konteksto, fiksuodamas 0,77 proc. kritimą.
Spalio mėnesis pasižymėjo stipria rezultatų divergencija tarp sektorių.
S&P 500 indeksą labiausiai aukštyn kėlė informacinių technologijų (+5,5 proc.), komunikacinių paslaugų (+2,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+1,7 proc.) sektoriams priskiriamos įmonės. Tuo tarpu labiausiai krito žaliavų (-4 proc.), nekilnojamojo turto (-2,7 proc.) ir būtinojo vartojimo (-2,4 proc.) sektoriai. Tarp didžiųjų technologijų bendrovių spalio mėnesį augimu labiausiai išsiskyrė „AMD“ (+56 proc.), „Alphabet“ (+14,8 proc.), „Amazon“ (+10,7 proc.), „Nvidia“ (+8,1 proc.) ir „Apple“ (+5,8 proc.). Tuo tarpu „Meta“ ir „Netflix“ buvo tarp labiausiai smukusių žinomų vardų – atitinkamai 9,6 ir 4,4 procento. Bendrai per mėnesį apie 200 S&P 500 įmonių pakilo, o maždaug 300 fiksavo neigiamą rezultatą.
Spalio mėnesį nemažai įmonių jau paskelbė trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus – bendra tendencija rodo, kad jie buvo geresni, nei tikėjosi analitikai.
Tarp didžiųjų bendrovių „Alphabet“, „Apple“ ir „Amazon“ nustebino stipriu pajamų augimu ir pelningumo rodikliais. Tuo tarpu „Meta“ rezultatai nuvylė – tiek dėl mažesnio nei prognozuota pelno, tiek dėl planuojamų itin didelių investicijų į dirbtinio intelekto technologijų plėtrą, kurios sukėlė abejonių dėl jų finansinio pagrįstumo. „Microsoft“ pajamos ir pelningumo rodikliai taip pat viršijo lūkesčius, tačiau įmonės paskelbtos ateities gairės investuotojus nuvylė, todėl akcijų kaina smuktelėjo.
Europoje geriausius rezultatus spalį demonstravo komunalinių paslaugų (+6,3 proc.), žaliavų (+5,5 proc.), vartojimo (+4,7 proc.) ir energetiko s (+4 proc.) sektoriams priskiriamos įmonės.
Tuo tarpu daugiausia krito automobilių pramonės (-4,5 proc.) ir žiniasklaidos (-3,9 proc.) bendrovės. Bendrai tarp STOXX 600 įmonių per mėnesį pabrango 356, o geriausią rezultatą fiksavo „Nokia“ (+43 proc.), kurios akcijų kilimą paskatino pranešimas apie „Nvidia“ planus investuoti 1 mlrd. USD į bendrovės akcijas.
Kaip ir tikėtasi, FED spalio mėnesio posėdyje sumažino palūkanų normas 25 baziniais punktais – iki 4 proc.
FED pirmininkas J. Powellas spaudos konferencijos metu akcentavo, jog tarp komiteto narių vyrauja stiprūs nuomonių skirtumai. Nors dauguma narių pritarė sprendimui mažinti palūkanas 25 baziniais punktais, vienas narys pasisakė už 50 punktų mažinimą, o kitas – už tai, kad palūkanos nebūtų keičiamos. Atitinkamai FED pirmininkas pabrėžė, kad gruodžio mėnesio palūkanų mažinimas tikrai nėra užtikrintas, o būsimi sprendimai priklausys nuo gaunamų ekonominių duomenų
Europos centrinis bankas paliko palūkanų normas nepakeistas – ties 2 procentais.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde pabrėžė, kad infliacijos raidos perspektyvos išlieka nepakitusios, tačiau rizikos infliacijai didėti yra sustiprėjusios. Ekonominį aktyvumą palaiko stipri vidaus paklausa, tačiau išorės paklausa išlieka silpna dėl muitų ir tebesitęsiančių geopolitinių įtampų. Po posėdžio rinkos lūkesčiai dėl tolesnės ECB palūkanų normų raidos iš esmės nepakito – vis dar neužtikrintai tikimasi, kad palūkanų norma galėtų būti sumažinta vieną kartą kitų metų antroje pusėje, šiam scenarijui suteikiant apie 45 proc. tikimybę.
Pietų Korėjoje įvykęs D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas reikšmingai sumažino prekybos įtampas tarp abiejų šalių.
Kinija sutiko metams atidėti retųjų metalų eksporto kontrolės priemonių įvedimą, ir tai galios ne tik JAV, bet ir kitoms pasaulio valstybėms, įskaitant Europos Sąjungą. Be to, Kinija įsipareigojo didinti sojų pupelių importą iš JAV, o JAV sumažino vadinamąjį „fentanilio“ tarifą nuo 20 iki 10 proc. bei metams atidėjo aukštesnių muitų Kinijai įvedimą. Šį susitikimą, kurį D. Trumpas pavadino „G2“, galima vertinti kaip paliaubas, reikšmingai deeskaluojančias situaciją, tačiau jos nesprendžia ilgalaikių ekonominių ir politinių problemų, todėl įtampos tarp šalių, tikėtina, išliks.
JAV įvedė sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos kompanijoms – „Lukoil“ ir „Rosneft“, taip pat kelioms dešimtims jų dukterinių įmonių.
Šių sankcijų tikslas – padidinti spaudimą ir priversti Rusiją rimtai sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje. Skaičiuojama, kad abi bendrovės sudaro kiek daugiau nei pusę visos rusiškos naftos gavybos ir eksporto. Nepaisant iki šiol griežčiausių energetikos sektoriaus sankcijų, naftos kaina reagavo nuosaikiai – daugiausia dėl kitais metais prognozuojamo pasiūlos pertekliaus pasaulinėje naftos rinkoje. „Brent“ rūšies nafta pabrango keliais doleriais ir išliko ties maždaug 65 USD už barelį lygiu.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
