„Man biudžeto sudarymo taisyklės laikymasis leidžia pernelyg savęs nevaržyti kasdienybėje, nes norisi jos kokybiškos, ir kartu susitaupyti didesniam pirkiniui, tokiam kaip pradinė būsto įmoka“, – sako Evelina, praėjusi biudžeto planavimo kelius ir klystkelius nuo pat 16 metų, kai pradėjo savarankiškai tvarkyti savo finansus. Šiandien ji turi atradusi savo būdą, remdamasi 50-30-20 taisykle, ir ragina tai pabandyti padaryti kiekvienam, nes svarbiausia – savo pinigus apskritai valdyti.
--> Visą interviu su Evelina galite žiūrėti „Instagram“.
Pirmąkart didelė suma pinigų Evelinos kišenėje atsirado mamai išvykus dirbti į užsienį – šešiolikmetės merginos savarankiško gyvenimo pradžiai buvo palikta visai nemaža suma. „Tuomet galvojau, kad moku elgtis su pinigais, tačiau mamai išvykus pasinaudojau suteikta laisve ir su drauge išvykusi į Vilnių gerokai nusiaubiau parduotuves: grįžau namo su pilnais krepšiais pirkinių“, – pasakoja ji. Suvokimas, ką padarė, atėjo tik telefonu pasikalbėjus su mama ir pasipasakojus, kaip šauniai praleido laiką. „Tik tada supratau, kad tai buvo biudžetas keliems mėnesiams ir paskutiniai mamos sukaupti pinigai. Teko jų skolintis iš giminių, buvo labai gėda ne tik prieš mamą ir gimines, bet ir pačią save: visgi buvau jau ne mažas vaikas ir galėjau suvokti, kaip reikėtų atsakingai su jais elgtis“,– prisimena Evelina, gavusi gerą pamoką, kokie slidūs yra pinigai.
Dėl tokios ankstyvos ir pamokančios patirties šiandien ji galėtų papasakoti apie ne vieną būdą, kaip stebėti išlaidas ir taupyti. Ji išbandė ir „Excel“ lenteles, ir įvairias mobiliąsias programėles, ir paprasčiausią užrašų knygutę, kurią, beje, naudoja ir iki šiol. 50-30-20 taisyklė jai pasirodė lengviausiai pritaikoma, nes nereikalauja skrupulingo išlaidų tikrinimo, pakanka tik susiplanuoti išlaidų grupes. O minėtoje knygelėje nugula metiniai tikslai ir didieji pirkiniai.
Planavimas padeda neišleisti per daug
Vadovaudamasi biudžeto sudarymo taisykle, Evelina kas mėnesį 50 proc. savo pajamų skiria nuolatinėms, būtinosioms ir nekintamoms išlaidoms: būsto nuomai, maistui, transportui. Kadangi gyvena su draugu, maistui jie netgi turi atsidarę atskirą banko sąskaitą, į kurią kas mėnesį perveda po fiksuotą sumą pajamų ir stengiasi jos neviršyti. „Be abejo, nežiūrime fanatiškai ir, jei kažko pritrūkstame iš maisto produktų, pasiskoliname tą sumą iš kitos biudžeto eilutės“,– sako ji.
Visgi finansų dažniau pritrūksta ne maistui, o pramogoms ir kitiems laisvalaikio pirkiniams, kuriems pagal taisyklę turėtų būti išleidžiama 30 procentų. Tai drabužiai, pramogos, kavinės ir kiti neplanuoti pirkiniai. Evelinos būdas neišleisti daugiau – stropiai planuoti, kur eis ir kiek išleis. Vadovaudamasi taisykle, likusius 20 proc. savo pajamų ji atsideda išsvajotam nuosavam būstui.
Kad geriau valdytų savo finansus, be bendros maisto sąskaitos, Evelina SEB banke turi dar tris asmenines: viena skirta kasdieniam naudojimui, antroji, kaip ji pati vadina, yra gyvenimiškų atvejų sąskaita, kurioje kaupiami pinigai nenumatytiems didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, prireikus naujo telefono. Trečiojoje sąskaitoje atidedami jau minėti 20 proc. būstui.
Į taupyklę keliauja visi likę pinigai
Pasak Evelinos, vadovaudamasi 50-30-20 taisykle, ji taiko dar vieną taupymo metodą: nusimato, kokią sumą skirs vienam ar kitam pirkiniui, ir, kai pavyksta išleisti mažiau, sutaupytą pinigų dalį iškart atsideda taupyti.
„Kad ir mokesčiai – nors juos tenka mokėti kas mėnesį, tačiau suma kaskart skirtinga, nes priklauso nuo metų laiko, sunaudotų energijos išteklių ir panašiai. Tai aš esu nusistačiusi, kad, pavyzdžiui, mokesčiams per mėnesį skiriu 250 eurų. Ir jeigu kažkurį mėnesį sumoku mažiau, skirtumas keliauja taupymui. Tas pats su kitais pirkiniais – sakykime, reikia džinsų. Jiems esu susiplanavusi skirti 20 eurų, bet pavyksta įsigyti pigiau – vėlgi likutis skiriamas taupymui“, – apie papildomą būdą sutaupyti pasakoja Evelina.
Svarbu apsišarvuoti kantrybe
Mergina prisipažįsta, kad taip taupant apima savotiškas azartas – pradedi ieškoti vis daugiau galimybių, kaip sutaupyti, įsigyti kažką pigiau, o kai pavyksta tą padaryti, apima didžiulis pasitenkinimas.
Tiesa, ji akcentuoja, kad jai tikę biudžeto valdymo metodai buvo atrasti bandant, o tarp tų bandymų, savaime suprantama, buvo ir ne vienas nepasiteisinęs būdas. „Pavyzdžiui, matydama, kad iki mėnesio pabaigos liko tik tam tikra pinigų suma, išdalindavau ją pagal likusį dienų skaičių. Man toks būdas nepasiteisino, nes jausdavausi itin suvaržyta, kasdien žinodama, kad negaliu išleisti daugiau negu, tarkim, 20 eurų“, – sako ji.
Evelina akcentuoja, kad finansų valdymas yra įprotis, kurį reikia išsiugdyti, taigi reikėtų būti kantriems. „Nereikėtų pykti ant savęs, jei iškart vadovautis taisykle nepavyksta. Visai tikėtina, kad galbūt pirmuosius mėnesius nesiseks. Visgi, nors taisyklė paprasta, ją įgyvendinti nėra taip paprasta – tam reikia laiko, kol taisyklė taps įpročiu. Todėl svarbiausia – kantriai bandyti“, – ragina ji, šiandien besidžiaugianti planuojamu biudžetu, leidžiančiu jai ir kokybiškai gyventi kasdien, ir susitaupyti didesniems norams įgyvendinti.
