Baltijos šalių įmonių finansų vadovų tyrimas rodo, kad verslo optimizmas didesnis negu prieš pandemiją

8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, yra patenkintos savo finansine padėtimi. Daugiau negu pusė (56 proc.) įmonių finansų vadovų ateinančius metus vertina optimistiškai ir mano, kad aplinka verslui bus palanki. Tiesa, didelėms bendrovėms Lietuvoje vis didesnį susirūpinimą kelia kvalifikuotų darbuotojų stygius. Tokį verslo atstovų požiūrį atskleidė šį rugsėjį SEB bankų Baltijos šalyse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausa.

„Baltijos valstybių įmonių finansų direktorių tyrimo rezultatai patvirtina, kad didžiosios regiono bendrovės sėkmingai įveikė pandemiją. Tvirta įmonių finansinė padėtis joms leidžia geriau pasiruošti galimiems  iššūkiams ir planuoti plėtrą. Kita vertus, vis didesniu išbandymu Lietuvos įmonėms tampa kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didėjančios darbo sąnaudos ir mažėjantis pelningumas. Tad augti siekiančioms įmonėms pastaruoju metu vis didesnį dėmesį tenka skirti personalo klausimams“, – komentuoja Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak jo, išaugusį Baltijos šalių įmonių optimizmą rodo ir padidėjusi rizikos tolerancija. Tik kiek daugiau negu kas penktos (22 proc.) Lietuvos bendrovės finansų vadovas teigė, kad šiuo metu yra nepalankus metas didinti prisiimamą riziką. Nuo 2019 metų taip manančių apklaustųjų sumažėjo 11 procentinių punktų. 

Panašus pokytis įvyko ir Latvijoje bei Estijoje: atitinkamai 77 proc. ir 75 proc. šių šalių įmonių finansų vadovų mano, kad šiuo metu paranku priimti su trumpalaike arba ilgalaike rizika susijusius verslo sprendimus. Taigi polinkis rizikuoti didėja visose Baltijos šalyse, ir tai susiję su teigiamais lūkesčiais dėl ekonomikos pokyčių artimiausiu laikotarpiu. 

Didžiausias rūpestis – kvalifikuotų darbuotojų stoka

Tyrimo duomenimis, didžiausią susirūpinimą Lietuvos įmonių finansų vadovams šiuo metu kelia padėtis darbo rinkoje. Daugiau negu pusė (59 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad svarbiausias įmonės iššūkis per artimiausius metus bus rasti kvalifikuotų darbuotojų. Beveik tiek pat (57 proc.) Lietuvos įmonių finansų vadovų nurodo, kad neramina greitai augančios su darbuotojais susijusios išlaidos.

„Nors nedarbo lygis šalyje tebėra didesnis negu prieš pandemiją, didelė dalis įmonių susiduria su iššūkiais ieškodamos kvalifikuotų darbuotojų laisvoms darbo vietoms užimti. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vidutinės algos prieš mokesčius Lietuvoje didės iki 9,5 proc., kitąmet – 7,5 procento. Tai reiškia, kad šalies bendrovėms ir toliau gali tekti susidurti su mažėjančiu konkurencingumu, jeigu nepavyks tokiu pat tempu didinti darbo našumo. Todėl vienas iš šalies bendrovių prioritetų artimiausiu metu turėtų būti investicijos į darbo našumą didinančius sprendimus“, – teigia V. Juzikis.

Planuoja investicijas į skaitmenizavimą ir plėtrą

„Palyginti nedidelė dalis finansų vadovų visose trijose Baltijos šalyse baiminasi ekonominio nuosmukio, geopolitinių grėsmių ir mažėjančios  prekių ir paslaugų paklausos. Tai liudija, kad įmonės optimistiškai vertina kai kurių šalių ir tarptautinės ekonomikos perspektyvas. Savo ruožtu tai sudaro palankią terpę planuoti ilgalaikes investicijas į verslo plėtrą. Be to, tokie sektoriai kaip pramonė pastaruoju metu dirba naudodamos rekordinius pajėgumus, todėl, norint toliau augti, investicijos yra būtinos“, – teigia SEB banko atstovas.

Apklausoje dalyvavusios Lietuvos įmonės tam ketina skirti didelį dėmesį per artimiausius metus. Ketvirtadalis (25 proc.) šalies finansų vadovų nurodo, kad jų bendrovių prioritetas bus investicijos į veiklos apimties didinimą. Penktadalis (20 proc.) ketina pristatyti naujų prekių ir paslaugų – tokių planų turinčių įmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp trijų Baltijos valstybių. 

Svarbiausias Estijos ir Latvijos įmonių prioritetas ir toliau lieka skaitmenizavimas bei veiklos automatizavimas. Tam daugiausiai investicijų ketina skirti 35 proc. Estijos ir 25 proc. Latvijos bendrovių.

Dauguma įmonių ketina investuoti į tvarios plėtros projektus

Be to, didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų vadovų tyrimas atskleidžia, kad verslo darbotvarkėje ypatingą reikšmę užima su tvarumu susiję klausimai. Absoliuti dauguma (85 proc.) bendrovių sutinka, kad neigiamo verslo poveikio aplinkai mažinimas teikia finansinės naudos pačioms įmonėms. 

Kone du trečdaliai (60 proc.) apklaustų didžiųjų Lietuvos įmonių teigia vertinančios savo prekių ir paslaugų įtaką aplinkai. Šiuo požiūriu Lietuvos verslas nedaug atsilieka nuo Estijos įmonių (63 proc.) ir gerokai lenkia Latvijos bendroves, iš kurių pusė (50 proc.) šiuo metu vertina savo veiklos paliekamą pėdsaką.

„Didžiųjų įmonių finansų vadovų apklausos duomenys rodo, kad veiklos poveikis aplinkai ir tvari plėtra tampa vienais aktualiausių klausimų įmonių darbotvarkėje. Tiesa, įmonės vis dar ieško veiksmingiausių būdų tvarumui į verslo strategiją integruoti, tačiau tam vis dažniau skiriamas aukščiausių įmonės vadovų dėmesys, tvarumas nebėra vien komunikacijos specialistų darbo sritis“, – sako V. Juzikis.

Net 8 iš 10 apklaustųjų visose trijose šalyse planuoja investicijas į tvarią plėtrą. Didelė dalis (41 proc.) Lietuvos bendrovių investicijas ketina skirti savo veiklos sukuriamam CO₂ pėdsakui matuoti. Dar 35 proc. respondentų planuoja investuoti į tvarios veiklos strategijos kūrimą ir plėtrą.

Būtent aiškios vizijos ir tvarios plėtros strategijos sukūrimą finansų vadovai visose trijose šalyse laiko vienu didžiausių iššūkių, susijusių su įmonių poveikiu aplinkai. Kas penkta (21 proc.) Lietuvos bendrovė nurodo ir būtinybę kurti organizacijos struktūrą, palankią tvarumo tikslams siekti.

SEB bankas tyrimą atliko šių metų rugsėjį. Tyrimo metu apklausti 289 banko klientai, didžiausių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančių bendrovių finansų direktoriai.