Kristina Ruseckienė. Lietuvių finansinės nuotaikos prastėja: ar verta peržiūrėti taupymo ir investavimo planus?
Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė
Artėjant žiemai Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina atsargiau nei metų pradžioje, rodo lapkritį atliktas SEB banko tyrimas. Daugiausia nerimo kelia maisto produktų kainos, augančios transporto išlaidos ir galimos didesnės sąskaitos už komunalines paslaugas. Beveik trečdalis gyventojų taip pat nerimauja dėl santaupų trūkumo ar sunkumų jas sukaupti. Kaip šiomis aplinkybėmis valdyti biudžetą, kad nenukentėtų ilgalaikiai finansiniai tikslai?
Finansinę padėtį vertina atsargiau
Lapkritį atliktas SEB banko tyrimas atskleidė, kad gyventojų pasitenkinimas savo finansine padėtimi šiek tiek sumažėjo, palyginti su šių metų pradžia. Teigiamai savo finansinę situaciją vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 45 proc. vasarį iki 43 proc. lapkritį. Tuo metu greičiau arba visiškai nepatenkintų savo finansine padėtimi gyventojų dalis išaugo nuo 24 iki 26 proc. Neutraliai savo finansinę padėtį vertinančių respondentų dalis nepakito ir sudarė 31 proc. Be to, sumažėjo besitikinčių, kad jų pajamos artimiausiais metais didės – vasarį pajamų didėjimo tikėjosi 38 proc., o lapkritį – tik 26 proc. respondentų.
Tokie gyventojų nuotaikų pokyčiai nestebina. Pranešimai apie didėjančią infliaciją, brangstančius maisto produktus, degalus ir įvairias įtampas pasaulyje skatino atsargiau vertinti asmenines perspektyvas. Vis dėlto, priimant finansinius sprendimus svarbu vadovautis konkrečiais asmeninio biudžeto duomenimis, o ne bendromis tendencijomis.
Biudžetą peržiūrėti verta, tačiau svarbu nepamiršti ilgalaikių tikslų
Šiuo metu daugiausia nerimo gyventojams kelia kasdienės išlaidos: maisto produktų kainos (43 proc.), augančios transporto išlaidos (42 proc.) ir galimas komunalinių paslaugų sąskaitų padidėjimas žiemą (36 proc.), parodė lapkritį atliktas tyrimas.
Tai būtinosios išlaidos, kurių visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galimybių jas optimizuoti dažnai galima rasti. Be to, bendros kainų tendencijos nebūtinai vienodai veikia kiekvieną namų ūkį. Pavyzdžiui, net ir gerokai pabrangus tam tikrai maisto produktų grupei, poveikis konkrečios šeimos biudžetui gali būti nedidelis, jei šie produktai vartojami rečiau.
Todėl ieškant būdų, kaip sumažinti finansinę įtampą, naudinga pirmiausia įvertinti, kas iš tiesų pasikeitė asmeniniame biudžete. Kiek per pastaruosius mėnesius padidėjo būtinosios išlaidos ir kokią pajamų dalį jos sudaro? Ar daugiau išleidžiama dėl išaugusių kainų, ar dėl pasikeitusių vartojimo įpročių?
Atsakymai į šiuos klausimus padėtų suprasti, ar išlaidų pokyčiai reikšmingi ir kurias biudžeto eilutes būtų prasminga koreguoti. Jei išlaidos pastebimai padidėjo, pirmiausia galima paieškoti galimybių atsisakyti nebūtinų pirkinių ir, kiek leidžia finansinė situacija, išsaugoti taupymui bei investavimui skiriamą pajamų dalį. Mat kainos, vartojimo įpročiai ir šeimos poreikiai kinta nuolatos, o ilgalaikiams finansiniams tikslams pasiekti reikia nuoseklumo.
Ar verta koreguoti investavimo strategiją?
Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad beveik trečdalis lietuvių nerimauja dėl to, kad neturi santaupų arba nepavyksta jų sukaupti. Tokiais atvejais net ir nedidelės kainų korekcijos gali kelti didelį stresą.
Būtent todėl trumpalaikiai kainų ar rinkų pokyčiai neturėtų savaime tapti priežastimi atsisakyti taupymo ir investavimo įpročių. Net ir nedidelė kas mėnesį atidedama pajamų dalis ilgainiui padeda sukaupti finansinį rezervą, o investuojama – auginti kapitalą ateities poreikiams. Be to, žinojimas, kad rūpinamės savo finansine ateitimi, gebame laikytis įpročių, suteikia užtikrintumo. Tad net jei santaupų šiuo metu dar nepavyko sukaupti, vien pastangos kas mėnesį atidėti ar investuoti nedideles pinigų sumas, gali sumažinti įtampą.
Žinoma, investavimui skiriamos pinigų sumos turėtų atitikti individualias galimybes. Jei išlaidos staiga reikšmingai padidėjo ar pajamos sumažėjo, investavimui skirtas lėšų sumas galima koreguoti laikinai.
Tačiau jei reali finansinė situacija yra stabili, ilgalaikė investavimo strategija neturėtų keistis. Finansų rinkos svyruoja nuolatos – tai natūralu. Reguliariai investuojant ir laikantis ilgalaikės strategijos, vertybiniai popieriai įsigyjami tiek rinkoms kylant, tiek joms krintant. Taip sumažinama priklausomybė nuo vieno investavimo momento ir nelieka poreikio nuolatos spėlioti, kokiu metu investuoti būtų palankiausia. Be to, ilgalaikės investavimo strategijos šalininkams rinkų korekcija kai kuriais atvejais gali būti net ir naudinga.
Kas kelia didesnį nerimą – išlaidos ar stabilumo trūkumas?
Galiausiai, pastebėjus, kad finansinė situacija neramina, verta nuoširdžiai sau atsakyti į klausimą: ar didėjančią įtampą lėmė išaugusios išlaidos, ar tai, kad neturime pakankamai santaupų ir investicijų, ne visada laikomės finansinių įpročių?
Nuo atsakymo priklauso ir tinkamiausi sprendimai. Vienu atveju gali pakakti peržiūrėti kasdienes išlaidas, kitu – daugiau dėmesio skirti finansinio rezervo kaupimui ir investavimui. Tačiau pesimistiškesnės finansinės nuotaikos savaime neturėtų tapti priežastimi keisti ilgalaikius planus. Nuoseklus taupymas ir investavimas stiprina finansinį stabilumą bei užtikrina, kad būtume mažiau priklausomi nuo aplinkos pokyčių.