SEB Finansų vadovų tyrimas: atsargesni Lietuvos verslo lūkesčiai, bet ne veiksmai

Neapibrėžtumas Lietuvos verslui tampa nebe laikinu iššūkiu, o nuolatine veiklos prielaida. SEB banko 2026 m. didžiųjų įmonių finansų vadovų tyrimas rodo, kad tai keičia ir įmonių valdymo modelį: strategija vis dažniau tampa nuolatiniu procesu, investicijos nukreipiamos į produktyvumą ir technologijas, o gebėjimas greitai koreguoti sprendimus tampa svarbesnis už bandymą tiksliai prognozuoti ateitį.

Apklausoje dalyvavę daugiau nei šimtas didžiųjų Lietuvos įmonių finansų vadovų atskleidė, kad pastarųjų metų geopolitiniai ir ekonominiai sukrėtimai paskatino ne tik valdyti rizikas, bet ir keisti veikimo būdus. 19 proc. respondentų kaip netikėtą naudą įvardijo sustiprėjusį rizikos vertinimą ir scenarijų planavimą, 18 proc. – plėtrą į naujas rinkas ar segmentus, o 16 proc. – efektyvesnę sąnaudų struktūrą.

„Ekonominis neapibrėžtumas paskatino įmones geriau planuoti skirtingus scenarijus, ieškoti naujų rinkų. Tačiau verta pastebėti ir kitą tyrimo pusę: tiekimo grandinių ir žaliavų tiekimo sutrikimus kaip vieną svarbiausių artimiausių metų riziką įvardija net 41 proc. finansų vadovų, palyginti su 15 proc. prieš metus. JAV ir Irano karas dar labiau išryškino pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir prisidėjo prie daugelio žaliavų kainų augimo. Todėl vien geresnio rizikų vertinimo nebepakanka – įmonėms tenka ieškoti būdų, kaip užsitikrinti veiklos tęstinumą ir prisitaikyti prie išorinių aplinkybių, kurių jos negali kontroliuoti“, – sako SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Tadas Jonušauskas.

Tai patvirtina ir finansų vadovų požiūris: 54 proc. jų svarbiausiu gebėjimu nuolatinių pokyčių sąlygomis laiko strateginį lankstumą ir greitą sprendimų priėmimą. Kitaip tariant, konkurencinį pranašumą vis labiau lemia ne gebėjimas tiksliai numatyti ateitį, o gebėjimas greičiau reaguoti jai pasikeitus.

Atsargesni lūkesčiai investicijų nestabdo

Tyrimas atskleidžia svarbų skirtumą tarp įmonių lūkesčių ir jų veiksmų. Nors būsimos verslo sąlygos vertinamos santūriau, 69 proc. Lietuvos įmonių investicijas tęsia pagal planą, dar 10 proc. jas didina, atideda – penktadalis, o visiškai investicijas sustabdžiusių įmonių nėra. Latvijoje ir Estijoje pagal planą investuojančių įmonių dalis mažesnė – atitinkamai 60 proc. ir 59 proc., investicijas didina po 7 proc., o jas atideda ar mažina maždaug trečdalis įmonių. 

Investicijos nesustoja, tačiau keičiasi jų prioritetai: beveik 6 iš 10 finansų vadovų tarp kitų metų prioritetų nurodo skaitmenizavimą, automatizavimą ir inovacijas. Tai patvirtina, kad kapitalas vis dažniau nukreipiamas į efektyvumą, lankstumą ir produktyvumą, o ne vien į veiklos apimties didinimą.

Būsimas verslo sąlygas palankiai arba labai palankiai vertina 50 proc. finansų vadovų, 8 procentiniais punktais mažiau nei prieš metus. Tačiau dabartinę savo įmonės finansinę padėtį palankiai arba labai palankiai vertina 76 proc. apklaustųjų. Šis atotrūkis atskleidžia ne pasitikėjimo krizę, o atsargesnį išorinės aplinkos vertinimą, kai pačių įmonių finansinis pagrindas išlieka tvirtas.

„Lietuvos įmonės tapo atsargesnės vertindamos aplinką, tačiau ne pasyvesnės priimdamos sprendimus. Stipri finansinė padėtis leidžia investicijų nestabdyti, bet jas vertinti reikliau – rinktis tas, kurios didina produktyvumą, lankstumą ir ilgalaikį konkurencingumą. Tai patvirtina, kad verslas nebelaukia, kol aplinka taps aiškesnė, o mokosi veikti esant nuolatiniam neapibrėžtumui“, – sako T. Jonušauskas. 

Jis priduria, kad vertinant ateinančių metų perspektyvas svarbu atsižvelgti ir į vidaus vartojimo tendencijas. Šiemet namų ūkių vartojimą papildomai skatino atsiimtos II pakopos pensijų lėšos,  o ūgtelėjusi infliacija vis labiau ima pristabdyti perkamąją galią. Tikėtina, kad būtent į vidaus vartojimą orientuoti verslai ateinančius metus vertina atsargiau.

Augant sąnaudoms, daugiau dėmesio skaitmenizavimui ir inovacijoms

71 proc. Lietuvos finansų vadovų didžiausiu artimiausių metų rūpesčiu laiko augančias sąnaudas ir spaudimą pelningumui. Tiekimo grandinių ir žaliavų tiekimo sutrikimus mini 41 proc., o kibernetinę riziką – 23 proc. respondentų. Šios rizikos rodo, kad įmonėms vienu metu tenka spręsti kelis uždavinius: valdyti augančias veiklos išlaidas, užtikrinti tiekimo stabilumą ir apsaugoti savo veiklą nuo skaitmeninių grėsmių.

Šiame kontekste skaitmenizavimas, automatizavimas ir inovacijos tapo dažniausiai minimu Lietuvos įmonių prioritetu. Pernai jį rinkosi 51 proc., šiemet – 57 proc. finansų vadovų. Tuo metu pajėgumų didinimą kaip prioritetą šiemet nurodo 35 proc., palyginti su 47 proc. prieš metus.

„Įmonės toliau ieško augimo galimybių, tačiau vien didinti pajėgumus ne visada pakanka. Didesnę reikšmę įgyja produktyvumas – kaip turimus išteklius panaudoti efektyviau, greičiau reaguoti į pokyčius ir priimti sprendimus remiantis duomenimis. Tam svarbus ir strateginis lankstumas, ir technologijos, ir gebėjimas nuolat peržiūrėti planus“, – teigia T. Jonušauskas.

Apie SEB Baltijos šalių CFO tyrimą: 
Kasmet SEB banko didžiausių Baltijos šalių įmonių finansų vadovų apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir įmonių planus, iššūkius ir galimybes artimiausiu laikotarpiu. Šiemet tyrime dalyvavo 324 įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų.