SEB bankas: estai banko kortelę vaikui suteikia anksčiausiai, užtat lietuviai tėvai – dosniausi
Trys iš keturių vaikų Lietuvoje savo pirmąją banko kortelę gauna būdami 13–18 metų. Estijoje iki 12 metų imtinai kortelę jau turi daugiau negu pusė vaikų, Latvijoje šis rodiklis siekia 35 proc., rodo SEB banko statistika. Baltijos šalių kontekste Lietuvos vaikai išsiskiria dar ir tuo, kad kortele gerokai dažniau atsiskaito už maitinimo paslaugas.
„Atidaryti pirmąją sąskaitą galima vaikui vos gimus, tai atliekama nemokamai. Vaikui sulaukus 7-erių tėvai jam jau gali parūpinti ir banko kortelę. Vis tik Lietuvos gyventojai šiuo klausimu yra konservatyviausi iš visų Baltijos šalių. SEB banko duomenimis, 7–9 metų grupėje kortelę turi tik apie 6 proc. vaikų, kai Latvijoje tokių yra apie 11 proc., Estijoje – daugiau kaip 23 procentai“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Korteles gauna vėliau, bet naudojasi dažniau
Lietuvoje pirmoji banko kortelė dažniausiai suteikiama 16–18 metų jaunuoliams (38 proc.), Latvijoje – kiek jaunesniems, 13–15 metų paaugliams (36 proc.), o Estijoje populiariausia amžiaus grupė yra 10–12 metų vaikai (29 proc.).
Kita vertus, vertinant banko kortelių savininkų elgseną, būtent Lietuvos vaikai jomis naudojasi dažniausiai. Pavyzdžiui, 10–12 metų amžiaus grupėje Lietuvos vaikai vidutiniškai atlieka devynis mokėjimus kortele, vienu daugiau negu latviai ir dviem daugiau negu estai. Atitinkamai didžiausios ir vidutinės išlaidos: Lietuvos vaikai per mėnesį išleidžia apie 32 eurus, latviai – 24 eurus, estai – beveik 28 eurus.
Panaši situacija ir 7–9 metų ir 13–15 metų amžiaus grupėse, t. y. Lietuvos vaikų atliekamų mokėjimų skaičius ir vidutinės išlaidos yra didesnės negu Latvijos ar Estijos vaikų. Tik 16–18 metų paaugliai Lietuvoje vidutiniškai atlieka aštuoniolika mokėjimų kortele per mėnesį, vienu mažiau negu latviai ir estai, o jų vidutinės mėnesio išlaidos siekia 106 eurus (Estijoje – 116 eurų, Latvijoje – 94 eurus).
Taip pat Lietuvoje dažniau negu Latvijoje ir Estijoje vaikai kortelėmis atsiskaito maitinimo įstaigose, pavyzdžiui, mokyklų valgyklose, kuriose tokia galimybė yra sudaryta. Tokia tendencija ypač pastebima tarp 7–12 metų vaikų.
„Nors vertinant bendrai skirtumai tarp Baltijos šalių nėra labai dideli, Lietuvos vaikų aktyvumas naudojantis banko mokėjimo kortelėmis nuteikia optimistiškai. Auganti jaunoji karta noriai priima naujoves ir naudojasi privalumais, juolab kad vaikams iki 19 metų ir pirmoji sąskaita banke, ir pirmoji mokėjimo kortelė yra nemokamos, be to, jie gali naudotis SEB mobiliąja programėle ir joje matyti sąskaitos likutį, kur ir kiek pinigų išleido, o nuo 14 metų – ir atlikti pinigų pervedimus programėlėje, naudotis interneto banku“, – privalumus vardija E. Dovbyšienė.
Sąskaitoje – iki 20 eurų
Įprastai į vaikų banko sąskaitas visose Baltijos šalyse pervedamos nedidelės 10–20 eurų sumos. Tėvai stengiasi apsiriboti vienu pervedimu per mėnesį, nors vyresnio amžiaus, 13–15 metų, vaikams sąskaitos papildomos dažniau – vidutiniškai du ar tris kartus per mėnesį. Dar vyresni, 16–18 metų paaugliai, Baltijos šalyse per mėnesį disponuoja 130–180 eurų vidutinėmis pajamomis. Tiesa, tai gali būti susiję su tuo, kad tokio amžiaus jaunuoliai gali oficialiai įsidarbinti.
„Mokėjimo kortelės vaikams tampa vis dažnesnės. Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai atidarėme 14 proc. daugiau sąskaitų ir išdavėme banko kortelių vaikams negu 2021 metais, o pirmą šių metų ketvirtį stebime dar spartesnį augimą, kai vaikams atidarome trečdaliu daugiau sąskaitų ir išduodame mokėjimo kortelių. Tėvams ypač patogu tai, kad jie gali matyti vaiko išlaidas kortele. Nors vaikams rekomenduojama suteikti kuo daugiau laisvės valdant savo finansus, matydami jų išlaidas tėvai gali pasidalinti konkretesniais patarimais, kaip elgtis racionaliau, kad galėtų patys sutaupyti norimam daiktui. Be to, ir patys vaikai turėdami kortelę jaučia didesnę atsakomybę leisdami pinigus“, – apibendrina E. Dovbyšienė.
