Taupymo nuovargis: kodėl griežtos finansinės dietos žlunga?

Atsisakyti kavos mieste, pramogų ir kiekvieno nebūtino pirkinio – toks taupymo planas iš pradžių gali atrodyti veiksmingas. Tačiau jei kiekvienas išleistas euras ima kelti kaltės jausmą, o biudžeto priežiūra – susierzinimą, ilgainiui gali pritrūkti noro taupyti apskritai. Spalio 31-ąją minima Tarptautinė taupymo diena primena: tvarus taupymas prasideda ne nuo visų malonumų atsisakymo, o nuo plano, kuriame dera šiandienos poreikiai ir rytojaus tikslai.

2025 m. Lietuvos bankų asociacijos finansinio raštingumo indekso tyrimo duomenys rodo, kad šalies gyventojų rezervas stiprėja, nors ne visiems taupyti sekasi vienodai sėkmingai. 34 proc. Lietuvos gyventojų, netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų galėtų padengti pragyvenimo išlaidas šešis mėnesius ar ilgiau. Dar 21 proc. santaupų užtektų 3-6 mėnesiams, o 25 proc. – tik 1-3 mėnesiams.

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė sako, kad dėl to iš dalies gali būti kaltas ir vadinamasis taupymo nuovargis – būsena, kuomet griežtas išlaidų ribojimas ir nuolatinė biudžeto kontrolė ima slėgti. Žmogus vis dažniau jaučiasi ne valdantis savo pinigus, o turintis atsisakyti visko, kas teikia malonumą. Anksčiau motyvavęs tikslas atrodo pernelyg tolimas, o jau sukaupta suma nebedžiugina.

SEB banko užsakymu šiemet atlikta šalies gyventojų apklausa rodo, kad būtent mažinti išlaidas ir griežtai taupyti yra dažniausias gyventojų pasirenkamas būdas finansinei padėčiai gerinti – tą daro daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų. Tačiau nuolatinis savęs ribojimas dažnai virsta priešingu rezultatu: taip pat daugiau nei pusė (52 proc.) gyventojų prisipažįsta bent kartą per mėnesį ar dažniau perkantys spontaniškai, be jokio plano.

„Kai taupymą suvokiame tik kaip nuolatinį „ne“, ilgainiui didėja nepasitenkinimas ir noras save apdovanoti impulsyviu pirkiniu ar iš viso liautis taupyti. Todėl svarbu susikurti ne kuo griežtesnį, o tokį planą, kurio galėtume laikytis ilgai. Jame turi likti vietos ir dabartiniams poreikiams, ir ateičiai“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.

Pasak ekspertės, į savo taupymo planą verta pažvelgti iš naujo, jei net nedidelės, iš anksto nenumatytos išlaidos kelia kaltę, biudžeto peržiūra erzina arba vis dažniau norisi jos išvengti. Kitas signalas – po ilgo savęs ribojimo kylantis noras išleisti pinigus spontaniškai, tarsi atlyginant sau už visus ankstesnius atsisakymus.

„Jeigu po vieno neplanuoto pirkinio atrodo, kad visas taupymo planas žlugo, gali būti, kad sau iškėlėme pernelyg griežtas taisykles. Vienas pirkinys dar nepanaikina pasiekto rezultato. Svarbiau suprasti, kodėl jis atsirado, ir grįžti prie įpročių, kuriuos galime išlaikyti“, – pataria S. Strockytė-Varnė.

Malonumai – irgi biudžeto dalis

SEB banko asmeninių finansų ekspertė pažymi, kad norint susikurti efektyvų taupymo planą, reikia pradėti nuo kelių paprastų žingsnių.

Pirmiausia – išsikelti konkretų tikslą. Taupyti lengviau, kai aišku, kam kaupiami pinigai: finansinei pagalvei, būstui, kelionei ar kitam svarbiam pirkiniui.

„Tikslą taip pat verta suskaidyti į mažesnius etapus, kad būtų matoma pažanga, o ne vien didelė galutinė suma. Priešingu atveju vieną dieną gali klaidingai pasirodyti, kad taupyti apskritai neverta, nes prie tikslo artėjama labai lėtai“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Tuomet reikia pasirinkti priimtiną taupymo sumą. Pradėti galima nuo tokios pajamų dalies, kurią realu atidėti, nepakenkiant būtinosioms išlaidoms. Vienoda taupymo suma ar taisyklė netinka visiems: planas turi atitikti pajamas, kasdienius poreikius ir jų pokyčius. Jei pajamos ar išlaidos pasikeičia, taupymo planą galima koreguoti. Nuoseklumas svarbesnis už maksimalų taupymą trumpą laikotarpį, kuris gali būti efektyvus siekiant greitų tikslų, tačiau ilgainiui gresia finansiniu nuovargiu.

Biudžete būtina palikti vietos ir malonumams. Kava mieste, vakarienė su draugais ar nedidelis mielas pirkinys neturi būti automatiškai laikomi finansine klaida. Jei tokioms išlaidoms numatyta konkreti suma, galima jomis mėgautis negriaunant bendro plano.

„Taupymo tikslas neturėtų būti kuo daugiau sau uždrausti. Jei kava mieste ar mėgstamas užsiėmimas jums svarbu, verta ieškoti būdo, kaip šias išlaidas suderinti su taupymu, o ne automatiškai išbraukti“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Taupymą ypač palengvina ir biudžeto priežiūros poreikį sumažina viso proceso automatizavimas. Reguliarus automatinis pinigų pervedimas į atskirą sąskaitą gavus atlyginimą leidžia išvengti situacijų, kai planuotų sutaupyti pinigų mėnesio pabaigoje tiesiog nebelieka.

„Galiausiai, vertinkite pažangą, o ne vien trūkumus. Jei pavyko atsidėti sutartą sumą ar sumažinti nebūtinas išlaidas, verta tai pastebėti. O jei vieną mėnesį plano nepavyko laikytis, tai nebūtinai reiškia nesėkmę. Geras finansinis planas nėra tas, kuris atrodo tobulai skaičiuoklėje, bet tas, kuris veikia realiame gyvenime. Kartais gali tekti taupyti daugiau, kartais – mažiau. Svarbu, kad sprendimai būtų sąmoningi, o tikslai – žingsnis po žingsnio įgyvendinami“, – akcentuoja SEB banko ekspertė.