2022 metai neabejotinai buvo vieni sudėtingiausių metų investuotojams visame pasaulyje. Įspūdingas kelių metų laikotarpis rinkose baigėsi dešimtmečių rekordus pasaulyje pasiekusia infliacija, kuri privertė didžiuosius pasaulio centrinius bankus imtis drastiškų priemonių jai suvaldyti. Dėl centrinių bankų itin greitai keliamų palūkanų normų kilo palūkanos ir finansų rinkose, o tai turėjo neigiamą įtaką daugelio investicijų kainai.
Vertinant ilgesnius negu šimtmečio istorinius duomenimis JAV, praėję metai, buvo išskirtiniai tuo, kad pirmą kartą istorijoje tais pačiais metais dviženkliu dydžiu smuko ir akcijų, ir obligacijų kainos. Panašios tendencijos vyravo ir kitų šalių rinkose, todėl pasaulio įmonių akcijų kainos (skaičiuojant eurais) per metus smuko 13 proc., euro zonos šalių vyriausybių obligacijų kainos – 12 proc., įmonių obligacijų – apie 14 procentų. Besivystančių šalių akcijų ir obligacijų rinkos dėl išaugusios įtampos ir smarkiai brangusio JAV dolerio krito dar labiau.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje padidėjo geopolitinė rizika Europoje. Užsienio investuotojams vengiant didesnės rizikos, gerokai sumažėjo jų aktyvumas Baltijos šalių rinkose, tad vietos vyriausybių ir įmonių obligacijų kainos mažėjo labiau negu Vakarų Europoje.
Vykstant tokiems pokyčiams finansų rinkose, mažėjo ir SEB pensijų fondų vertė. Mažiausios rizikos fondų, kurių didžiausia turto dalis investuojama į įvairias obligacijas, vertė per metus sumažėjo apie 12 proc., o rizikingiausių fondų, kurių grąža labiausiai priklauso nuo pasaulio akcijų rinkų, – daugiau negu 15 procentų.
Nors investuotojų nuotaikos po 2022 metų yra neigiamos, visgi verta atsižvelgti ir į tai, kad iki pastarosios korekcijos pasaulio akcijų rinkos išgyveno įspūdingą kelerių metų laikotarpį. Tai rodo ir 2019 metais įkurtų didesnės rizikos pensijų fondų rezultatai. Didžiausios rizikos pensijų fondai net po šios korekcijos per ketverius metus gavo apie 40 proc. grąžą.
Praeitų metų rinkų griūtis didžiausią įtaką turėjo konservatyviausiems pensijų fondams. Čia dėl itin mažo pajamingumo obligacijų rinkose metinė grąža 2019–2021 metais buvo apie 4–5 proc., tad 2022 metų korekcija nubraukė didžiąją dalį tų metų uždarbio.
Ateities galimybės
Kalbant apie pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų ateitį artimiausiu metu, galima pastebėti, kad investuotojų dėmesys visų pirma krypsta į jau minėtą centrinių bankų pinigų politiką. Gerokai pakilusios palūkanos turėjo įtakos kiekvienam ekonomikos dalyviui – vartotojui, verslui ir vyriausybėms. Dėl pabrangusio skolinimosi sumažėjo ekonomikos aktyvumas, todėl vartojimo mastas irgi yra kiek sumažėjęs, o įmonių noras ir galimybės investuoti į plėtrą taip pat yra smukę. Kita vertus, darbo rinka svarbiausiose pasaulio šalyse ir toliau yra itin stipri, o nedarbas itin mažas. Nors padėtis darbo rinkoje, kai įmonėms sunku rasti pakankamai darbuotojų, o darbo užmokestis vis auga, apsunkina įmonių galimybes, tačiau darbuotojams ir vartotojams tokia padėtis yra naudinga, o mažas nedarbas gali padėti išvengti ekonomikos kietojo nusileidimo. Ekonomikos recesija 2023 metais (jei tokia apskritai bus), tikėtina, bus palyginti švelni. SEB grupė šiemet euro zonoje prognozuoja artimą 0 proc. ekonomikos augimą.
Nors neverta prognozuoti trumpo laikotarpio pokyčių finansų rinkose, vis dėlto galima teigti, kad labiausiai jie turėtų būti susiję su įvykiais pasaulyje ir su būsima centrinių bankų politika. Finansų rinkos jau pernai įvertino daugelį prastėjančių ekonominių rodiklių ir itin griežtą centrinių bankų politiką. Tai, kaip minėta, rodė akcijų rinkų korekcija ir nematyti obligacijų rinkų pokyčiai. Visgi žiūrint į priekį jau galima matyti artėjančią centrinių bankų palūkanų kėlimo ciklo pabaigą. Centriniai bankai vis dar kelia palūkanas, tačiau paskutiniais mėnesiais stabiliai mažėjanti infliacija daugelyje šalių greičiausiai leis centrinių bankų vadovams jau artimiausiais mėnesiais pranešti apie palūkanų piką.
Centriniams bankams nustojus kelti palūkanas, nustos kilti palūkanos ir obligacijų rinkose, o tai turės teigiamą įtaką obligacijų kainoms. Jau dabar obligacijų rinkose pastebimas tam tikras stabilizavimasis, o obligacijų pajamingumas yra didžiausias per daugelį metų. Todėl po itin sudėtingų metų obligacijų rinkose, kai centrinių bankų vykdoma nulinių palūkanų politika apribojo uždarbio galimybes, konservatyvūs investuotojai vėl gali investuoti su itin aukštu pajamingumu ir tikėtis uždirbti nemažą grąžą ateityje. Pavyzdžiui, 2022 metais į Baltijos šalių įmonių obligacijas investavome apie 20 mln. eurų su didesniu negu 6 proc. vidutiniu pajamingumu, o į Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas pastaraisiais mėnesiais investavome su 3–4 proc. pajamingumu.
Atsakingas investavimas – saugi ir tvari ateitis
Kaupdami pensijai ne tik rūpinatės savo finansiniu saugumu, bet ir neįdėdami papildomų pastangų galite prisidėti prie mūsų aplinkos gerovės ir neigiamų klimato kaitos pokyčių stabdymo. Suprasdami, kad pensijų fonduose sukauptas turtas yra svarbi finansinė priemonė, jaučiame pareigą ne tik per ilgą laiką uždirbti kuo didesnę grąžą savo klientams, bet ir prisidėti prie teigiamų klimato kaitos pokyčių ir visuomenės gerovės. Todėl 2022 metais ir toliau didinome tvarių investicijų dalį SEB Lietuvoje valdomuose antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kurių turtas metų pabaigoje siekė 1,5 mlrd. eurų. Didžiausią šio turto dalį sudarė investicijos, kurias atlikome laikydamiesi atsakingo investavimo principų. Pastaraisiais metais vis didesnę Jūsų ateičiai skirtų lėšų dalį investuojame į tvaresnes įmonių akcijas ir obligacijas, taip pat Baltijos šalių nekilnojamojo turto, infrastruktūros, privataus kapitalo, miškų fondus, kurių valdytojai yra įsipareigoję laikytis aukščiausių tvarumo kriterijų ir taip prisidėti prie mūsų regiono socialinės ir aplinkos apsaugos gerinimo.
