Nvidia tapo brangiausia įmone istorijoje
Nvidia tapo pirmąja įmone pasaulyje, kurios rinkos kapitalizacija pasiekė 4 trln. JAV dolerių, užfiksavusi daugiau nei 90 proc. augimą nuo balandžio mėnesį pasiektų žemumų. Nuo metų pradžios įmonės akcijų kaina pakilo 20 proc., o nuo 2023 m. – daugiau nei 1000 procentų. Vertinant kainos ir pelno santykį (P/E), kuris siekia 52, akivaizdu, kad akcijos nėra pigios. Tačiau dabartinė įmonės vertė stipriai priklauso nuo lūkesčių, susijusių su dirbtinio intelekto plėtra ir jo transformaciniu potencialu, kurie šiuo metu yra itin aukšti.
JAV akcijų biržos vakar taip pat kilo. Nasdaq indeksas augo 0,94 proc., S&P 500 – 0,61 proc., didžiausią įtaką augimui darė komunalinių paslaugų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų sektoriai. Dolerio indeksas beveik nepakito, o EUR/USD kursas laikėsi šiek tiek virš 1,17 ribos. Obligacijų pajamingumai mažėjo visoje pajamingumo kreivėje: 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas sumažėjo 5 baziniais punktais iki 3,84 proc., o 10 metų – 7 baziniais punktais iki 4,33 procento. Šiam judėjimui įtakos turėjo paskelbtos praėjusio FED posėdžio minutės, kurios parodė, kad dauguma FED narių tikisi palūkanų normų mažinimo šiemet, nepaisant egzistuojančių nuomonių skirtumo dėl to, kiek stipriai tarifai paveiks infliacijos raidą.
Europos akcijų biržose fiksuotas stiprus augimas, o Vokietijos DAX pasiekė naujas aukštumas. Investuotojų nuotaikas gerino lūkesčiai dėl artėjančio ES ir JAV prekybos susitarimo. Europos akcijų indeksas Stoxx 600 kilo 0,71 proc., o geriausius rezultatus demonstravo finansų, pramonės ir komunalinių paslaugų sektorių įmonės. Regioninės biržos taip pat žaliavo: Vokietijos DAX šoktelėjo 1,42 proc. ir užsidarė rekordinėse aukštumose - nuo metų pradžios indeksas išaugo daugiau nei 23 proc. Prancūzijos CAC augo 1,44 proc., o Italijos FTSEMIB – 1,59 procento.
D. Trumpas pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. Brazilijai bus taikomi 50 proc. muitai. Jis apkaltino šią šalį išpuoliais prieš laisvus rinkimus ir žodžio laisvę, reaguodamas į kaltinimus buvusiam prezidentui Jairui Bolsonaro dėl tariamo bandymo įvykdyti valstybės perversmą po 2022 m. pralaimėtų rinkimų. Tokie muitai gerokai viršija rinkos lūkesčius ir, neturi jokio ekonominio pagrindo, kadangi JAV prekybos balansas su Brazilija yra perteklinis. Be to, vakar D. Trumpas paskelbė apie muitus kitoms šalims, tarp jų 30 proc. tarifą Alžyrui, Libijai, Irakui ir Šri Lankai, 25 proc. – Moldovai, o 20 proc. – Filipinams. Nepaisant grąžinamų muitų, kurie visi turėtų įsigalioti nuo rugpjūčio 1 d., rinkos kol kas į tai beveik nereaguoja, tikėdamosi, kad galutiniai tarifų dydžiai bus gerokai mažesni.
Japonijos 30 metų obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2000 m. peržengė 3 proc. ribą. Ilgalaikių Japonijos palūkanų augimas gali turėti reikšmingų pasekmių pasaulio finansų rinkoms. Vienas iš pavyzdžių - mažėjančios paskatos taikyti strategiją, kai investuotojai skolindavosi jenomis dėl itin žemų palūkanų ir investuodavo į didesnio pajamingumo turto klases, pavyzdžiui, JAV obligacijas. Augant Japonijos obligacijų grąžai, tokia strategija tampa mažiau patraukli, o tai gali paskatinti jenos stiprėjimą bei sukelti platesnius valiutų, akcijų bei obligacijų rinkų svyravimus ne tik Japonijoje, bet ir JAV.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
