Spartesnė JAV infliacija ir DI skolos rizikos įsuko stiprų biržų nuosmukį
Vakar paskelbti JAV infliacijos duomenys išgąsdino rinkas. JAV metinė infliacija rugsėjo mėnesį paspartėjo nuo 3,4 proc. iki 3,7 proc., nors rinkos tikėjosi 3,6 procento. Mėnesinis kainų augimas siekė 0,6 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto didesnis nei rugpjūčio mėnesį, indikuodamas, kad infliacinis spaudimas stiprėja. Pastarieji duomenys sustiprino lūkesčius, kad FED negalės ignoruoti spartėjančios infliacijos ir bus priverstas toliau kelti palūkanų normas. Kito palūkanų normų didinimo rinkos užtikrintai laukia gruodžio mėnesį.
Aukštesnės infliacijos duomenys įsuko akcijų rinkos nuosmukį, kuriam pagreičio pridėjo ir prastos su dirbtinio intelekto technologijomis siejamų įmonių naujienos. Vakar dėmesio centre atsidūrė vadinamojo „naujojo debesijos verslo“ įmonė „CoreWeave“. Šios įmonės verslo modelis – vystyti dirbtinio intelekto duomenų centrus ir savo klientams, tokiems kaip „Microsoft“ ar „OpenAI“, nuomoti skaičiavimo galią, reikalingą dirbtinio intelekto modeliams veikti. „CoreWeave“ akcijų kaina vakar smuko 17 proc., investuotojams abejojant įmonės pajėgumu aptarnauti daugiau nei 40 mlrd. USD viršijančią skolą, kuri daugiausia naudojama duomenų centrų plėtrai finansuoti. Nerimo pridėjo viešojoje erdvėje nuskambėję analitikų vertinimai, kad įmonės generuojama investicinė grąža yra mažesnė už mokamas palūkanas, todėl įmonė juda nemokumo link. Šias rizikas atspindi tai, kad prieš keturis mėnesius įmonės išleistomis obligacijomis, kurių išpirkimo terminas yra 2032 m., šiuo metu prekiaujama tik už 78 proc. nominaliosios vertės, o obligacijų draudimo nuo nemokumo rizikos kaina šoktelėjo iki daugiau nei 11 proc. per metus. Tai reiškia, kad norint apdrausti 1 mln. USD vertės obligaciją nuo nemokumo rizikos, kasmet reikėtų sumokėti 110 tūkst. USD.
Rinkos taip pat reagavo į „Anthropic“ trečiojo ketvirčio rezultatus, kurių nepakako rinkos sentimentui pagerinti. Pranešama, kad įmonė per ketvirtį sugeneravo 16,8 mlrd. USD pajamų, palyginti su 11,5 mlrd. USD antrąjį ketvirtį. Tai reiškia, kad ketvirtinis pajamų augimas siekė 46 procentus. Visgi analitikai pastebi, kad nors įmonės pajamų augimas išlieka įspūdingas, jo tempas, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, lėtėja. Tai tik sustiprina abejones, ar milijardinės investicijos į DI yra ekonomiškai pagrįstos, įmonei ruošiantis pirminiam viešam akcijų siūlymui, kurio metu taikomasi į 2 trln. USD kapitalizaciją.
Technologijų įmonių nuosmukio vedamas NASDAQ vakar smuko 1,88 proc., o S&P 500 – 1,11 procento. Puslaidininkių segmento indeksas smuko 3,6 proc. Taip pat prastus rezultatus demonstravo visos kitos su DI susijusios didžiosios bendrovės, įskaitant „Meta“ (-3,3 proc.), „Microsoft“ (-1,8 proc.), „Tesla“ (-2,2 proc.) ir „Amazon“ (-1,7 proc.). Nuo dar blogesnių rezultatų indeksus gelbėjo sveikatos priežiūros (+2,4 proc.), nebūtinojo vartojimo (+2,4 proc.) ir energetikos (+0,8 proc.) sektoriai.
Neigiamas DI sentimentas šiandien persimetė ir į Azijos rinkas, kurios patyrė itin stiprų kritimą. Šiandien DI bumo priešakyje esantis Korėjos KOSPI nubraukė 9 proc. vertės, Japonijos NIKKEI krito 5 proc., o Taivano TAIEX – 3,5 procento. Ateities sandoriai indikuoja, kad ketvirtadienio prekybos sesijoje Europos ir JAV biržose nuosmukis tęsis. Atkreiptinas dėmesys, kad baimės akcijų biržose sustiprino saugaus turto paklausą, o tai lėmė ženklų JAV obligacijų pajamingumų sumažėjimą. Iškart po infliacijos duomenų JAV 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iki 5,32 proc., tačiau po to sumažėjo 22 baziniais punktais iki 5,1 procento. JAV pajamingumų sumažėjimas lėmė ir dolerio silpnėjimą – jo vertę sekantis indeksas nuo vakar dieną pasiekto piko atsitraukė apie 1 proc., o EUR/USD kursas šiandien sustiprėjo 0,5 proc. iki 1,12 lygio.
Europos biržos vakar atrodė ženkliai geriau nei JAV – STOXX 600 ūgtelėjo 0,43 procento. Tarp sektorių geriausius rezultatus fiksavo sveikatos priežiūros (+2,4 proc.), nebūtinojo vartojimo (+1,6 proc.) ir energetikos (+0,7 proc.) sektoriai, o nežymiai krito tik finansų, žaliavų ir pramonės sektoriai. Vokietijos DAX augo 0,15 proc., Prancūzijos CAC – 0,58 proc., tuo tarpu Italijos FTSE MIB krito 0,61 proc., o Baltijos birža – 0,01 procento.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
