Sąvokos, naudojamos bankinėje ar apskritai finansų srityje, neretai gali atrodyti keistos ar nepažįstamos, ypač žmonėms, nuolat negalvojantiems apie finansus. Sudėtinės palūkanos, meškų ar bulių rinka – ar tikrai žinote, ką reiškia šie žodžiai?
Šiame tekste pristatome pagrindines sąvokas, susijusias su investavimu.
Investavimas (investing)
Tai procesas, kuomet įdarbindami savo pinigus – įsigydami vertybinių popierių ar kitų finansinių priemonių – tikimės sukaupti turto ateičiai. Svarbu suprasti tai, kad investavimas visad yra susijęs su rizika ir finansinė grąža nėra garantuota.
Vadovaujantis 50-30-20 taisykle, 20 proc. jūsų mėnesio pajamų rekomenduojama skirti taupymui ir investavimui. Žinoma, priklausomai nuo jūsų finansinės situacijos ir tikslų, šį skaičių galite koreguoti.
Ilgalaikis investavimas (long-term investing)
Toks investavimo būdas, kuomet investicijos įsigyjamos ir yra laikomos vertybinių popierių sąskaitoje mažiausiai vienerius metus.
Trumpalaikis investavimas (short-term investing)
Investavimo būdas, kuomet investuojama mažiau nei vieneriems metams. Tokio investavimo pavyzdžiu dėl savo mažos kainos ir didelio likvidumo gali būti laikomas valiutos keitimas (FX). Trumpalaikis investavimas yra susijęs su didesne rizika ir yra tinkamas ne visiems. Todėl dažniausiai trumpalaikiu investavimu užsiima profesionalūs investuotojai arba asmenys, kurių rizikos tolerancija yra didesnė.
Aktyvus investavimas (active investing)
Tai trumpalaikio investavimo rūšis, kurios esmė – nuolatinis vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas, siekiant pasinaudoti trumpalaikiais rinkos svyravimais ir iš jų uždirbti. Užsiimant aktyviu investavimu privalu nuolat stebėti ir analizuoti rinką, gebėti ją prognozuoti. Aktyvus investavimas neretai yra vadinamas „spekuliavimu“ ir juo dažniausiai užsiima profesionalūs investuotojai.
Pasyvus investavimas (passive investing)
Tai ilgalaikio investavimo rūšis, kuomet investicijos nėra valdomos aktyviai, nėra siekiama uždirbti iš trumpalaikių rinkos svyravimų. Dažniausiai investuojama ne į atskirų įmonių akcijas, tačiau į fondus (dažniausiai – ETF), atliepiančius visą rinką ar tam tikrą indeksą („S&P 500“, „FTSE“, energetikos išteklių, technologijų, kitų prekių ar žaliavų ir t. t.). Ši investavimo rūšis puikiai tinka pradedantiems investuotojams.
Portfelis (portfolio)
Jūsų turimų investicijų rinkinys. Jį gali sudaryti akcijos, obligacijos, investicinių fondų ar ETF vienetai, išvestinės finansinės priemonės ar kiti finansiniai instrumentai.
Grąža (return)
Pelnas ar nuostolis, kurį gaunate iš savo investicijų.
Sudėtinės palūkanos (compound interest)
Tai pinigai, kuriuos uždirbate už jau uždirbtus pinigus. Pavyzdžiui, jei per metus investuosite 10 Eur su 20 proc. grąža, tai kitais metais turėsite 12 Eur (10x0,2=2; 10+2=12) ir 20 proc. uždirbsite jau nuo 12 Eur. Dar po metų – 20% nuo 14,4 euro. Sudėtinės palūkanos yra atlygis tų, kurie pasirenka ilgalaikį investavimą.
Rizikos tolerancija (risk tolerance)
Tai jums priimtinas investicijų rizikos lygis. Rizikos tolerancija padeda įsivertinti, kokio dydžio riziką esate pasirengę prisiimti, siekdami savo finansinių tikslų. Norint gauti didesnę grąžą, dažnai tenka prisiimti ir didesnę riziką. Tačiau reikia atminti, kad didesnė rizika reiškia ir didesnę tikimybę prarasti dalį ar net visas investuotas lėšas.
Diversifikavimas (diversification)
Tai investuojamų lėšų išskaidymas į skirtingas priemones, siekiant sumažinti riziką prarasti investuotas lėšas. Investicijas diversifikuoti rekomenduojama taip, kad, jei kurios nors iš jūsų investicijų vertė kristų, tai turėtų mažesnę neigiamą įtaką jūsų investicijų portfeliui. Paprasčiau tariant, nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį, o visų krepšių negabenkite viename lėktuve.
Likvidumas (liquidity)
Tai, kaip greitai galite parduoti (t. y., paversti grynaisiais) turimas investicijas, ženkliai nesumažinant jų vertės. Pavyzdžiui, jūsų kaupiamojo indėlio sąskaitoje esantys pinigai yra labai likvidūs. Kita vertus, nekilnojamasis turtas neretai yra mažo likvidumo, nes jį parduoti užtrunka, o parduodant turtą paskubomis, pardavimo suma gali būti mažesnė nei rinkos vertė.
Svyravimas (volatility)
Tai jūsų investicijų vertės padidėjimas ir / arba sumažėjimas. Jei finansinės priemonės, pavyzdžiui, akcijos, kaina per trumpą laiką sparčiai kyla, o vėliau taip pat sparčiai krenta, tai ir rodo didelį jos vertės svyravimą. Nedidelis svyravimas reiškia, kad finansinės priemonės kaina išlieka gana stabili. Svyravimas yra glaudžiai susijęs su rizikos tolerancija – dideli svyravimai gali suteikti didelę grąžą, tačiau rizika patirti nuostolius taip pat yra didelė.
Meškų rinka (bear market)
Apibūdina situaciją akcijų rinkoje, kai ilgesnį laiką (mažiausiai du mėnesius) rinkoje pastebimas reikšmingas vertės kritimas (ne mažiau kaip 20 proc.). Meškų rinkos metu dalis investuotojų nepasitiki savo investicijomis ir nusprendžia jas parduoti, nes nerimauja dėl galimo tolesnio vertės mažėjimo.
Bulių rinka (bull market)
Priešinga meškų rinkai situacija, kai rinkoje matomas bendras vertės kilimas (ji kyla 20 proc. mažiausiai 2 mėnesius). Bulių rinkos metu investuotojai tampa optimistiški, o akcijų kainos kyla, nes vis daugiau investuotojų nori jas įsigyti.
Turto klasė (asset class)
Terminas, naudojamas investicijų ir finansinių priemonių rūšims klasifikuoti. Pavyzdžiui, pinigai, valiutos, akcijos, obligacijos, žaliavos, nekilnojamasis turtas. Panašių finansinių charakteristikų ir struktūrų investicijos priskiriamos vienai turto klasei, o tai reiškia, kad šia turto klase rinkoje prekiaujama tomis pačiomis sąlygomis ir principais.
Investicinis fondas (investment fund)
Tai iš investuotojų įnašų sukauptas turtas, kurį investicinio fondo valdytojas (valdymo įmonė) investuoja į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius, nekilnojamąjį turtą ir kt. Šių investicinių priemonių rinkinys vadinamas fondo investicijų portfeliu.
Biržoje prekiaujami fondai (exchange traded funds, ETF)
Tai investiciniai fondai, kurių vienetais, kaip ir akcijomis, yra prekiaujama biržoje. Šių fondų vienetų vertė paprastai yra susiejama su tam tikru indeksu (pvz., „S&P 500“, „FTSE“, energetikos išteklių, technologijų, kitų prekių ar žaliavų ir t. t.), todėl ir ETF vienetų kaina kinta atitinkamai. Pavyzdžiui, jei investuojate į fondą, susietą su naftos pramonės indeksu, tai pasikeitus šio indekso vertei, t. y. pasikeitus naftos kainai, turimų fondų vienetų vertė turėtų taip pat atitinkamai kisti (kilti arba mažėti).
Investicijų robotas
SEB banko sukurtas įrankis mobiliojoje programėlėje, skirtas investuoti. Tai – tinkamas sprendimas pradedantiems investuoti bei tiems, kurie neturi laiko sekti įvykių finansų rinkose ir atitinkamai koreguoti savo portfelį. SEB klientai mobiliojoje programėlėje gali pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų paslaugų – rekomendaciją dėl investicinių fondų ar ETF portfelį, pasirinkti investavimo tikslus, trukmę, taip pat, atsižvelgdami į savo norus ir galimybes, koreguoti investicijų dydį ir reguliarumą. Be to, norint naudotis investicijų robotu, nereikia turėti ankstesnės investavimo patirties ar žinių.
Daugiau straipsnių apie investavimą ir taupymą rasite šioje infobanko skiltyje.
