Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.
Gerai uždirbti – nepakanka
Daugelis žmonių puoselėja klaidingą viltį, kad taupyti pradės tada, kai uždirbs daugiau. Tačiau gyvenimo lygis visada kyla kartu su pajamomis.
Kitaip tariant, jei neišsiugdome įpročio taupyti, mums visada reikės lygiai tiek, kiek uždirbome, arba dar blogiau – norėsime dar daugiau, negu turime, todėl skolinsimės.
Netaupantys žmonės dažnai susiduria su skolomis ir patenka į užburtą ratą: mokame palūkanas už savo sprendimą skolintis, kai galėtume, neatsižvelgdami į tai, kiek uždirbame, pirmiausia susimokėti sau (sutaupyti) ir taip žingsnis po žingsnio artėti finansinio saugumo link. Ir nesvarbu, kiek pinigų atidedame, daug svarbiau tai pradėti daryti dabar, nelaukiant rytojaus.
Ar euro užtenka?
Visai nesvarbu, kokią sumą iš pradžių galite skirti taupymui. SEB banko skaitmenine taupykle mobiliojoje programėlėje besinaudojančių klientų duomenys rodo, kad 18–25 metų jaunuoliai pradeda taupyti skirdami vos 5 eurus per mėnesį, o vidutiniškai sutaupo po 20 eurų per mėnesį, o 25–55 metų gyventojai vidutiniškai sutaupo po 56 eurus per mėnesį.
Žinoma, vaikas ar jaunuolis, kas mėnesį atidėdamas po vieną ar kelis eurus nuo kišenpinigių, didelės ir svarbios sumos nesukaups, tačiau išsiugdys svarbiausią įgūdį – gebės periodiškai susimokėti sau ir neišleisti visų gautų pinigų. Tai yra visų finansinę laisvę pasiekusių žmonių alfa ir omega.
Anksti įgytas taupymo įprotis, nepriklausomai nuo to, ar kišenėje turite 10 eurų, ar uždirbate tūkstančius, ilgainiui leis sutaupyti vis daugiau ir daugiau.
Mokyti i taupyti svarbu dar mokyklinukus, o lengviausia pradėti taupyti yra dar su tėvais gyvenantiems, tačiau jau šiek tiek savo pajamų turintiems jaunuoliams. Daugiau niekada nebus taip lengva – juk išlaidų mokantis mokykloje ar studijuojant pirmuose kursuose yra gerokai mažiau negu jau išsikėlus iš tėvų namų.
Jei nepradėjote taupyti dar mokykloje, geriausias laikas pradėti tai daryti yra dabar, šiandien.
Peržiūrėkite savo biudžetą, priimkite sprendimą, kokiu tikslu ir kokią sumą atidėsite taupyti vos gavę pajamas ir pradėkite.
Jei sunku rasti motyvacijos, pabandykite taikyti žaidimo principą, pavyzdžiui, atidėkite taupyti tokią sumą, kokia atlyginimo dieną buvo oro temperatūra. Jei vėliau tą sumą padvigubinsite, rezultato ir pinigų savo ateities vartojimo reikmėms sukaupsite daugiau.
Skaitmeninė taupyklė – paprastas būdas pradėti taupyti
Skaitmeninė taupyklė suapvalina Jūsų pirkinių sumas ir atideda skirtumą.
Joje taip pat galite nustatyti nemokamus pervedimus, kad greičiau pasiektumėte tikslą.
Santaupas galėsite naudoti bet kada prireikus.
Taupyti padeda tikslas
Ugdant taupymo įpročius, svarbu žinoti, kad taupymas tik dėl taupymo, neturint konkretaus tikslo, yra pasmerktas žlugti.
Todėl turėti tikslą ir kuo aiškesnį, yra labai svarbu. Be to, reikėtų ne tik pasakyti sau, kam taupysime (pavyzdžiui, dviračiui, kompiuteriui, vasaros kelionei), bet ir numatyti, kiek reikia sukaupti.
Kuo tikslesnis tikslas, kuo aiškesnė suma, tuo daugiau bus motyvacijos ir disciplinos siekiant tikslo.
Statistika rodo, kad banko klientai, besinaudojantys skaitmenine taupykle, dažniausiai taupo kelionėms ir atostogoms, finansinei pagalvei. Taip pat – automobiliui, būstui, mokesčiams, Kalėdoms, vestuvėms ir kitoms svarbioms progoms.
Gebėti taupyti – įgūdis ir įprotis. Vien pradėti taupyti – jau yra sėkmė, o toliau belieka laikytis tvarkos, daryti tai reguliariai ir taip siekti finansinio saugumo. Atidėdami kad ir nedideles sumas jau darote kur kas daugiau negu tie, kurie netaupo nieko.
