Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi.
Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai. Birželio pradžioje SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus ketvirtadalis, t. y. 24 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, taupymui skyrė daugiau negu 20 proc. gaunamų mėnesio pajamų. Bemaž tiek pat, 23 proc., taupymui skyrė iki penktadalio pajamų.
Kita vertus, trečdalis (32 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų taupo nereguliariai ir ateičiai atsideda tik tiek, kiek tą mėnesį lieka neišleistų pinigų. Penktadalis apklaustųjų teigia per pastaruosius metus visai netaupę: negalėję to daryti, nes iš gaunamų pajamų jiems nelieka laisvų lėšų ar pajamų jie apskritai negauna. Taigi daugiau negu pusė šalies gyventojų neturi galimybės ar įpročio taupyti ir susikurti finansų pagalvę, padedančią gyventi ir jaustis saugiai, ypač šiuo ekonomiškai nelengvu metu.
Reikia pripažinti, kad priežastį netaupyti, nes nėra iš ko, tenka girdėti itin dažnai. Ji dažnai nuskambėdavo dar ir iki karantino bei ekonominės krizės. Bet čia verta prisiminti ir kitą paprastą tiesą: didėjant pajamoms, neretai auga ir mūsų poreikiai, tad patikinimų, kad taupyti nelieka iš ko, tenka išgirsti ir iš didesnes pajamas gaunančių gyventojų. Ir priešingai, ne kartą žavėjo pasakojimai apie šeimas, kurios net ir gaudamos kuklias mėnesio pajamas geba sukaupti santaupų juodai dienai.
Taigi sėkmingą taupymą veikiau lemia įprotis, o ne aplinkybės, tokios kaip gaunamų pajamų dydis. Jį, kaip ir kitus gerus įpročius reguliariai valytis dantis ar mankštintis, būtina ugdyti. Kaip mokytis taupyti?
1. Pradėti nuo mažų dalykų.
Šeimos finansų ekspertai neretai pataria dalį mėnesio pajamų – dešimtadalį ar penktadalį – atidėti taupyti vos tik jas gavus ir šių pinigų net neįtraukti į šeimos biudžetą. Patarimas geras ir racionalus, tačiau puikiai suvokiame, kad tokios dalies pajamų atidėjimas daugeliui gali pasirodyti itin skausmingas ir radikalus žingsnis – tarsi šuolis į ledinį vandenį, kuris vis atidedamas.
Tačiau prie to vandens galima pratintis pamažu, iškeliant sau mažesnį tikslą: kasdien taupant atsidėti bent po eurą, du ar net kelias dešimtis centų. Šiuo atveju svarbu ne dydis, o pats veiksmas, pratinimasis dalį turimų pinigų reguliariai skirti taupymui.
Vienas iš būdų taupyti inovatyviai – naudotis skaitmenine taupykle. Pavyzdžiui, SEB banko mobilioji programėlė leidžia pasirinkti galimybę suapvalinti visas atsiskaitymų debeto kortele sumas, o skirtumą pervesti į kaupiamojo indėlio sąskaitą. Taigi parduotuvėje perkant prekių už 3,9 euro suma apvalinama iki 4 eurų, o 10 centų pervedami į santaupas. Tokia paslauga nieko nekainuoja, o sutaupytą sumą galima bet kada pervesti į savo banko sąskaitą. Svarbiausia, kad taip pamažu ugdomas įprotis taupyti – net ir nedideles sumas.
2. Matyti savo veiksmų rezultatą.
Noras daryti bet ką, o ypač imtis reguliarių veiksmų, auga tada, kai matome savo pastangų vaisius. Tai yra geras grįžtamasis ryšys, kuris rodo, kad tavo veiksmai buvo teisingi, ir skatina juos tęsti. Todėl reguliariai, bent kartą per savaitę pasidomėkite, kaip jums sekasi taupyti ir kiek pinigų sukaupėte.
3. Užsibrėžti tikslą.
Psichologų teigimu, siekiant ugdyti įprotį, svarbu išsikelti konkretų ir pamatuojamą tikslą. Pasakyti sau „mankštinsiuosi, kad geriau jausčiausi ir gražiau atrodyčiau“, gali nepakakti. Tačiau tikslas mankštintis ir reguliuoti mitybą, kad po kelių mėnesių vėl galėtumėte užsimauti mėgstamiausias jaunų dienų kelnes, jau gerokai konkretesnis, suprantamesnis ir lengviau pasiekiamas.
Panašiai ir taupant: svarbu žinoti, kokią sumą ir kokiam tikslui norite sukaupti. Jei tikslų ar norų atrodo pernelyg daug, rekomenduojama pradėti nuo vieno svarbiausių – sukaupti atsargų juodai dienai.
Kokia tai turėtų būti suma? Tai priklauso nuo jūsų amžiaus ir poreikių. Jaunesniems žmonėms patariama turėti 1–3 mėnesių pajamas atitinkančią atsargą, šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms – tiek santaupų, kad, netekę pajamų iš jų galėtų gyventi bent 6 mėnesius. Suprantama, kad kai kuriems gyventojams toks siekis šiuo metu gali pasirodyti sunkiai įgyvendinamas. Tačiau prisiminkite pirmąjį patarimą, ir taupymas ims atrodyti savaime suprantamas, o užsibrėžtas tikslas – lengviau pasiekiamas, negu galėjote įsivaizduoti.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.
