Tendencijos rodo, jog gyventojai dėl būstų kasmet patiria vis daugiau nuostolių, dėl kurių turi vis labiau tuštinti savo pinigines. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet per pirmuosius metų mėnesius, siekiant atlyginti nuostolius būstams, jau išmokėta gerokai daugiau nei 6 milijonai eurų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo išmokėta 19 proc. mažiau – 4,8 milijonai eurų. Ekspertai atskleidžia, ką svarbu žinoti būstą besidraudžiantiems, kad išlaidų pavyktų išvengti maksimaliai.
Nuostoliai kasmet sparčiai auga
Ekspertai pastebi, kad pastaruosius penkis metus kasmet pasiekiami vis nauji rekordai – auga sumos ir nuostolių skaičiai būstams. Todėl būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus draudžiant savo būstus – daug neaiškumų gali turėti pirmą kartą įsigiję namus.
„Iš tiesų mūsų bendrovės duomenys rodo, kad būsto žalos kasmet auga – 2020 metais gyventojai patyrė nuostolių už 15 milijonų eurų, 2021 metais suma jau viršijo 18,3 milijonus eurų. Tai yra net 18 proc. didesnė suma“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, todėl labai svarbu kiekvienam gyventojui įsivertinti ir pasidomėti, ką svarbu žinoti draudžiant būstą – kiekvienas saugo savo namus, tačiau ne visi tinkamai įsivertina rizikas.
Apdrauskite savo namus ir jauskitės ramiai
Svarbu įvertinti galimus nuostolius
Kaip teigia Artūras Juodeikis, pirmiausia svarbu įsivardinti, norima apsaugoti pagrindinį gyvenamąjį būstą ar antrąjį – pavyzdžiui vasarnamį.
„Pagrindinis gyvenamasis būstas yra tas, kuriame praleidžiate ne mažiau nei 9 mėnesius per metus. Yra svarbu, kokia galima turto vertė – pastato ar buto bei namų turto atkūrimo vertės“, – sako Artūras Juodeikis.
Anot jo, antrasis žingsnis yra nusimatyti, ką norima apsaugoti.
„Pasirinkimas yra lankstus, tačiau svarbu suprasti, kad nėra draudimo nuo visko. Žinoma, į poreikius yra atsižvelgiama – galima apsauga tik pastatų dalims, kitas variantas – drausti ir namų turtą. Svarbu įvertinti, jog daug nuostolių būna įvykus gaisrui, užliejimams, vagystėms, itin aktuali pastarųjų metų problema yra stichinės nelaimės. Taigi visapusiškumas padeda išvengti tūkstantinių nuostolių“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Kaip teigia ekspertas, vien stichinės nelaimės būstams padarė nuostolio už daugiau nei 4 milijonus eurų. Skaičiai nuo 2020 metų vis auga – tik šiemet per pirmuosius tris mėnesius dėl stichinių nelaimių nuostolių jau išmokėta virš 2 milijonų eurų suma.
Statybos klaidos, pelėsis ir kiti nenumatyti atvejai
Artūras Juodeikis atkreipia dėmesį, kad gyventojams vertinga žinoti ir pasidomėti, ar yra ribojimai vėjo greičiui, snygio storiui bei kitiems gamtos padariniams. Taip pat, ar yra ribojimų dėl be priežiūros palikto gaisro šaltinio, kaip kad žvakė, lygintuvas ar kiti prietaisai. Ne visi atvejai bus atlyginami, net ir pasirinkus plačiausią apsaugą. Pavyzdžiui, statybos klaidos, pelėsis, ilgalaikis gamtos poveikis išorinėms pastato konstrukcijoms.
„Tai vadinama nedraudžiamaisiais įvykiais – jie skiriasi kiekvienoje draudimo bendrovėje, todėl verta pasigilinti ir pasikonsultuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad būsto draudime taikomos griežtesnės draudimo sąlygos, kai pradedami vykdyti daugiabučio namo renovacijos, butų rekonstrukcijos darbai. Tuo metu draudimo apsauga galioja tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų.
Draudimo išmokos turi būti išnaudotos tikslingai, kitu atveju po metų kilus tai pačiai nelaimei – išmokos gali ir nebepriklausyti. Pavyzdžiui vanduo per konstrukcijas gali prasiskverbti tiek esant statybos ar įrengimo brokui, tiek dėl kitų priežasčių. Tačiau esant įrengimo, konstrukcijų defektams – išmoka sugadintai apdailai ar namų turtui sutvarkyti, pavyzdžiui „Lietuvos draudimo“ klientams, yra suteikiama kartą per ketverius metus“, – sako Artūras Juodeikis.
Ekspertas tokiu atveju pataria nedelsiant kreiptis į namo priežiūros specialistus ir pašalinti nuostolių priežastį: konstrukcinius, technologinius trūkumus.
„Taip pat svarbu paminėti, kad gali tekti įsigyti papildomą apsaugos praplėtimą kai kuriems objektams, kaip kad mobilūs telefonai, nešiojami kompiuteriai, tam, jog apsauga galiotų ne tik nuo standartinių rizikų, tačiau ir nuo sudaužymo ar netyčinio apliejimo vandeniu“, – sako Artūras Juodeikis.
Netikėtos nelaimės namuose gali nesugadinti nuotaikos
Draudikai pastebi, kad beveik kasdien žmonių būstuose nutinka stambesnių ar smulkesnių incidentų, kurie išmuša iš vėžių, nes nežinai ką daryti ir kur kreiptis. Išdaužtas langas, užsitrenkusi spyna ar kanalizacijos avarija būsto šeimininkams gali sukelti nemažai streso – ypač jeigu santechnikas ar šaltkalvis – ne jūsų profesija.
„Įvykus netikėtumui ar nelaimei skubia meistro pagalba pasirūpiname kartu su patikimais partneriais. „Lietuvos draudimas“ turi subūręs didelį profesionalių pagalbininkų tinklą visoje Lietuvoje. Specialistų sąraše – ir avarinių tarnybų paslaugas teikiančios bendrovės, ir privatūs meistrai. Jei tik turite „Skubios pagalbos namuose“ paslaugą šalia savo būsto draudimo, iš karto sulauksite profesionalios pagalbos, padėsiančios pašalinti gedimus skubiais ir netikėtais atvejais arba būsite informuoti, kur kreiptis toliau, kad išspręstumėte problemą,“ – pastebi ekspertas. Pasak jo, labai svarbu žinoti, kad skubi pagalba galioja visą parą ir kiekvieną savaitės dieną.
Pačios populiariausios šios draudimo rūšies paslaugos yra santechniko bei elektriko paslaugos, pagalba telefonu, avarinis durų atidarymas, spynos remontas, stiklo/stogdengio darbai. Pernai vidutinė suteiktos paslaugos suma siekė 136 eurų. „Mūsų klientai tikrai labai nemažai sutaupo tiek laiko, tiek pinigų, nes savaitgalį ar naktį gauti santechniką, šilumininką ar elektriką gali užtrukti labai ilgai, o užmokestis už skubią paslaugą taip pat nustatomas itin didelis, bet juk, kai namie liejasi vanduo iš trūkusio vamzdžio, esi pasiruošęs padaryti bet ką, tad skubios pagalbos namuose draudimas tokiais atvejais yra pati geriausia apsauga,“ – tikina ekspertas.
Svarbu turintiems kaimynų
Kaip pažymi „Lietuvos draudimo“ ekspertas, dar vienas svarbus aspektas yra civilinės atsakomybės draudimo apsauga.
„Į tai verta atsižvelgti, ypač gyvenantiems daugiabučiuose ir turintiems kaimynus. Dažniausiai civilinę atsakomybę tenka prisiminti, kai susiduriama su užliejimais. Verta paminėti, jog mūsų bendrovės duomenimis užliejimai yra dažni ir atnešantys daug nuostolių.
Praėjusiais metais, siekiant atlyginti užpylimų nuostolius, buvo išmokėta daugiau nei 6 milijonai eurų. Šiemet per pirmuosius tris mėnesius jau išmokėjome beveik 2 milijonus eurų, atlyginant užliejimų nuostolius“, – vardija Artūras Juodeikis.
Anot jo, civilinė atsakomybė svarbi ir gaisro išplitimo atveju ar žiemą, jei nuo jūsų namo nukritęs sniegas apgadintų svetimą turtą. Norint apsisaugoti nuo vaikų ar augintinių išdaigų tretiesiems asmenims už draudimo vietos ribų, asmens civilinės atsakomybės apsauga taip pat aktuali.
„Ji pravers net ir važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar tiesiog neatsargiai pasielgus brangių daiktų parduotuvėje. Ši draudimo apsauga suteikiama visai šeimai Lietuvos teritorijoje arba net ir atostogaujant užsienyje, pasirinkus teritorijos išplėtimą“, – pasakoja draudimo ekspertas.
