SEB konferencijoje – dėmesys kaupimui ateičiai su darbdaviu
Siekiant finansinio saugumo išėjus į pensiją, didėja darbdavių vaidmuo supažindinant darbuotojus su kaupimo ateičiai galimybėmis ir diegiant kaupimo įmonėse programas. Tačiau surasti tinkamiausią būdą efektyviai kalbėtis apie darbuotojų finansinę ateitį gali tapti tikru iššūkiu. Būtent ši problema atsidūrė bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo organizuotos konferencijos „Motyvacija ir taupymas tarp skirtingų kartų“, skirtos bendrovės klientų personalo srities specialistams, dėmesio centre.
Kodėl verta didinti kaupimo pensijai kartu su darbdaviu žinomumą? Kaip geriau pažinti ir motyvuoti skirtingų kartų darbuotojus? Kokios patirties galėtume pasisemti iš Skandinavijos šalių? Konferencijos metu šiomis temomis pranešimus skaitė ir diskutavo SEB grupės atlygio ir papildomų naudų vadovas Alexanderis Horvathas ir Atlygio partnerė Baltijos Šalyse Aura Stučkienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanė, docentė dr. Aurelija Stelmokienė, bendrovės „Telia“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva, bendrovės „Baltoptik“ administracijos direktorė ir personalo vadovė Indrė Žemaitytė-Sutkaitienė,, SEB banko Personalo departamento vadovė Kristina Astrauskienė bei kiti kviestiniai svečiai.
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė konferencijoje atkreipė dėmesį, kad, nors pagal vartojimo rodiklius beveik pasivijome Europos Sąjungos vidurkį, dar yra, ko siekti kalbant apie finansinį saugumą senatvėje – vis dar matome didelį skurdo lygį tarp į pensiją išėjusių lietuvių.
„Mūsų tėvai ir seneliai buvo įpratę nesirūpinti savo būsima pensija, jie nebuvo mokomi, kad savo finansine ateitimi turi pasirūpinti patys. O šių dienų realybė tokia, kad, nekaupiant ateičiai papildomai, būsima pensija sieks tik apie 35 proc. buvusių pajamų. Todėl matome, kad vis dar reikia gerinti tiek visuomenės finansinį raštingumą, tiek supratimą apie kaupimo ateičiai naudą. Iš Skandinavijos šalių ateinanti praktika kaupti ateičiai su darbdaviu tampa vis populiaresnė Lietuvoje. Žinoma, tai nėra lengva kelionė, ir įmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl norėjome sukurti platformą, kuri padėtų mūsų klientams tarpusavyje pasidalinti gerąja praktika ir įžvalgomis, kokių iššūkių teko patirti“, – teigia I. Pigagienė.
Besidalindamas Skandinavijos šalių patirtimi, SEB grupės atlygio ir papildomų naudų vadovas Alexanderis Horvathas atkreipė dėmesį, kad šiose šalyse darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai jau daugiau kaip 100 metų. Tačiau, anot A. Horvartho, nepaisant ilgametės tradicijos, švedai susiduria su iššūkiais dėl papildomo kaupimo pensijai.
„Žmonės tik įsivaizduoja, kas atsitiks jiems išėjus į pensiją. Jie tikisi, kad pensija sieks 90–100 proc. buvusio atlyginimo. Kai klausiame darbuotojų, kaip jie įsivaizduoja pensiją, daugelis kalba apie keliones ir kitus smagius dalykus. Tačiau apklausų, ką žmonės iš tiesų veikia išėję į pensiją, rezultatai rodo, kad populiariausias užsiėmimas – televizijos žiūrėjimas, nes žmonės neišgali iš savo pensijos įsigyti dalykų, apie kuriuos svajojo, – dalijasi A. Horvarthas. – Kalbėdamiesi su darbuotojais, paklauskite, ką jie svajoja veikti, išėję į pensiją. Išgirsite tikrai gražius planus: nori keliauti, nori veikti kažką linksmo. Paklauskite, kiek pinigų reikia šiems dalykams, ar tiek pat, kiek gauna šiandien? O kiek jie mano, kad gaus, išėję į pensiją? Trečdalio dabartinio atlyginimo vargiai užteks kelionių biudžetui.“
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria darbdaviai – efektyvi komunikacija. Anot VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanės, Psichologijos katedros docentės ir Europos socialinio tyrimo projekto vadovės Lietuvoje dr. Aurelijos Stelmokienės, tyrimai rodo, kad, nors pastaraisiais metais komunikuojama daugiau, komunikacija nėra efektyvesnė.
„Deja, bet efektyvi komunikacija yra iššūkis daugeliui darbdavių visame pasaulyje. 2023 metų „The state of business“ tyrimas rodo, kad JAV organizacijose komunikuojama daugiau, naudojamos įvairesnės formos, bet nebūtinai efektyvesnės. Vidutiniškai darbuotojas komunikacijai skiria 28,8 val. per savaitę – palyginti su 2022 metų duomenimis, tai 9 proc. daugiau. Tačiau sumažėjusį efektyvumą dėl neefektyvios komunikacijos pastebi net 43 proc. vadovų – 15 proc. daugiau negu 2022 metais. Darbuotojai ir vadovai aktualų turinį, komunikacijos toną ir empatiją įvardijo kaip svarbiausius komunikacijos aspektus. Būtent tai, o ne naujos komunikacijos programos kompiuteryje yra svarbiausi sėkmingos komunikacijos raktai. Turime suprasti skirtingų kartų darbuotojų poreikius, vertybes, pasaulėžiūrą“, – teigia A. Stelmokienė.
Pirmą kartą vykusioje konferencijoje dalyvavo personalo srities specialistai iš įvairių Lietuvos įmonių. Susirinkusieji turėjo galimybę pasisemti įžvalgų apie darbuotojų įsitraukimo į pensijų kaupimą dinamiką, pasidalinti žiniomis, užmegzti ryšius su bendraminčiais specialistais.
