Switch to mobile version. Į viršų

Kasdieniai finansai - 2021 06 30

Ainius Lašas apie kasdienes keliones dviračiu: „Man tai malonumas ir įprotis“

Ainius Lašas apie kasdienes keliones dviračiu: „Man tai malonumas ir įprotis“ Ainius Lašas

Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanas, politologas Ainius Lašas sunkiai suskaičiuoja, kiek metų yra ištikimas dviračiui – transporto priemonei, su juo keliaujančiai netgi iš miesto į miestą. Vilniuje gyvenantis, tačiau Kaune dirbantis A. Lašas prieš pandemiją kasryt į darbą vykdavo dviratį derindamas su kelione traukiniu ir sako, kad blogo oro minti dviratį nėra, net ir Lietuvoje.

Savo tvaraus judėjimo patirtimi jis dalijosi SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.

Darbą pradeda traukinyje

Pasak A. Lašo, važinėti automobiliu jis paprasčiausiai nemėgsta – vargina didelis automobilių srautas, spūstys ir jose gaištamas laikas. Kelionė dviračiu – visai kitokia. „Aš visada žinau, kiek man laiko užtruks nuvažiuoti iš taško A į tašką B, ko tikrai nepavyktų keliaujant automobiliu“, – sako jis.

Vykstant iš Vilniaus į Kauną ir atgal, kone didžiausias A. Lašo įvardijamas pliusas – galimybė dirbti traukinyje. „Skaičiuoju, kad kasdien minu apie 40 minučių per dieną – tiek užtrunku nuo namų iki Vilniaus geležinkelio stoties, o atvykęs į Kauną – iš jo geležinkelio stoties iki universiteto ir atgal. Visą kitą kelionės laiką traukinyje aš išnaudoju darbui, taigi nedarbingo laiko kasdien keliaudamas turiu apie  40 minučių, bet jis naudingas ir malonus, nes mėgstu važinėti dviračiu, man tai įprotis“, – teigia dekanas, savo pavyzdžiu jau spėjęs užkrėsti ir kolegas – pastebėjo, kad fakultete padaugėjo besinaudojančių dviračiu. „Mato, kad dekanas per lietų atvažiavo ir nieko jam neatsitiko, tai turbūt ir paskatina, o gyvenant Kaune dar patogiau į darbą atminti“, – tikina jis.

Tiesa, A. Lašas neslepia, kad Lietuvoje dviračių infrastruktūra dar nėra gerai išvystyta. „Infrastruktūra gerėja, tačiau problema yra jos sujungimas – dabar turime daug padrikų takų, tačiau tik tada, kai jie susijungs į vientisą tinklą, galėsime kalbėti apie puikią infrastruktūrą“, – vertina pašnekovas.

Nepaisydamas to, A. Lašas dviračio neišsižada net ir šaltuoju sezonu – sako, kad Lietuvoje važinėti dviračiu mažiau palankūs yra tik du mėnesiai, kuomet yra sniego, pusto ir ne visada nuvalomi keliai. „Be abejo, svarbi tinkama apranga, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas, reikia vairuoti atsargiai, bet iš esmės – tiesiog pasikeiti žiemines padangas ir važiuoji“, – sako KTU dekanas.

Įprotis gimė gyvenant užsienyje

Pašnekovas pripažįsta, kad įprotis visur keliauti dviračiu susiformavo gyvenant užsienyje.  A. Lašui teko gyventi ir dirbti Sietle (JAV), Tokijuje (Japonija), Oksforde ir Bate (Didžioji Britanija). „Pradėjau turbūt dėl to, kad dviračiu būdavo kur kas greičiau ir patogiau keliauti negu autobusu ar metro – pavyzdžiui, Tokijuje man būtų tekę kasdien vykstant į darbą keisti metro liniją, kas užtruktų tikrai ilgiau, negu tą patį atstumą nuvažiuoti dviračiu“, – prisimena jis.

Visgi didžiausią įtaką padarė ir ant dviračio sėsti paskatino Sietlas. „Sietlas šiuo požiūriu yra vienas progresyviausių miestų: jis suplanuotas taip, kad dviračiu būtų galima patogiai nuvažiuoti nuo bet kurio mikrorajono iki centro, visi viešieji autobusai turi dviračių laikiklius“, – pasakoja A. Lašas.

Sietle politologas prisimena pirmąkart išgirdęs ir apie tvarumo idėjas. „Mes su žmona ten nuvykome 2000-aisiais, Lietuvoje tuo metu visi mes turėjome sodus, auginome sau daržoves ir vaisius, o Sietle kaip tik ir buvo bandoma įgyvendinti mažų darželių miestuose idėją.  Mąstymas apie tvarumą planuojant miestą mums buvo nauja“, – teigia jis.

A. Lašas sako, kad, tada su žmona tiesiog pradėję galvoti apie tvarumą,  šiandien stengiasi priimti sąmoningus sprendimus neperspausdami. „Jei ištisai galvosi, ką valgai, ką dėvi, tai gali ir neurozė išsivystyti. Aš nelinkęs į kraštutinumus, nes tai kelia daug streso ir man pačiam, ir kitiems. Dedu maždaug 80 proc. pastangų tose srityse, kur jaučiu, kad yra geras santykis mano pastangų ir to, ką gaunu atgal“, – savo požiūriu į tvarumą dalijasi politologas.


  • Verslui - 2021 06 06

    Tvarus ūkis – ne tik duoklė gamtai: leidžia ir sumažinti sąnaudas

    Tvarus ūkis – ne tik duoklė gamtai: leidžia ir sumažinti sąnaudas

    Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje, žemės ūkis yra vienas iš taršiausių sektorių pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį: mūsų šalyje jis siekia penktadalį visų išmetamų ŠESD. Todėl tvarūs ūkiai tampa vis aktualesni, o gerieji pavyzdžiai rodo, kad toks ūkininkavimas ne tik naudingas gamtai ar vartotojui, bet ir neša investicinę grąžą. Vienas iš tvarių ūkių Lietuvoje – puikiai lietuviams pažįstama „Kietaviškių gausa“, auginanti pomidorus, agurkus ir salotas.

    Daugiau

  • Kuriantiems verslą - 2021 05 05

    Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma

    Tvarus verslas šiandien dar niša, rytoj – jau norma

    Šiuo metu Lietuvoje besikuriančių jaunų tvarių įmonių verslo idėjas dažniausiai jungia siekis kurti geresnį pasaulį ir spręsti opias problemas. Tokių įmonių atstovai tikina, kad tvarumo poreikis visuomenėje vis didėja, sąmoningumas auga, ir tai turi didelę įtaką visoms bendrovėms – po kelerių metų veikiausiai stebėsimės ne tvariu verslu, o tokiu, kuris su tvarumu neturės nieko bendro. Apie tvaraus verslo perspektyvas jo kūrėjai diskutavo nuotoliniame SEB banko renginyje „Žalia šviesa. Kelionė tvarumo link“.

    Daugiau

  • Kasdieniai finansai - 2021 04 27

    Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų

    Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų

    Šiais laikais parduotuvių lentynose galime įsigyti bet kokį reikiamą daiktą, tačiau toks patogumas turi ir kitą medalio pusę – dažnai daiktus perkame iš inercijos, nesvarstydami, ar jų mums iš tiesų reikia. Tvarumo filosofija siūlo ne tik sąmoningai pirkti mažiau, tačiau ir turimus daiktus sutaisyti, prikelti antram gyvenimui ar net pasigaminti patiems. Būtent tam skirtos kauniečio Giedriaus Bučo atviros dirbtuvės.

    Daugiau


Daugiau susijusių straipsnių

Archyvas

S|E|B

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.

Attention! Your web browser does not correspond to the requirements needed to visit SEB website. Please change web browser or device that you use for browsing the site.