Sukčiavimas telefonu – visiems puikiai pažįstamas. Jei patys ir nesame sulaukę sukčių skambučių, tai tikrai žinome bent vieną asmenį, kuris ne tik sulaukė, bet, galbūt, ir „užkibo“ už sukčių pažadų ir prarado savo pinigus.
Siekdami didinti gyventojų informavimą apie sukčiavimą, trijų straipsnių serijoje pristatome scenarijus, kuriais dažniausiai vadovaujasi telefoniniai sukčiai. Trečiasis jų – gąsdinimas ir grasinimas baudomis.
Sukčiavimo scenarijus: gąsdinimas ir grasinimas baudomis
– Laba diena. Skambiname iš Asmens duomenų apsaugos organizacijos. Ar esate atlikę kriptovaliutų operacijas? Matome, kad jūsų vardu yra atidaryta kriptovaliutų sąskaita ir yra atliekamos operacijos.
Jums pasakius, kad tokios sąskaitos neturite ir jokių operacijų neatliekate, sukčius jau turi pakankamai informacijos, kad galėtų įtikinamai tęsti pokalbį.
– Tokias operacijas būtina stabdyti. Turime duomenų, kad, naudojantis jūsų vardu atidaryta sąskaita atliekamos šimtų tūkstančių eurų vertės operacijos.
Sukčius kalba įtikinamai ir neleidžia jums net įsiterpti.
– Pastaruoju metu itin suaktyvėjo finansinis sukčiavimas. Jūsų duomenis sukčius greičiausiai gavo iš elektroninių parduotuvių, viešbučių ar kitų rezervavimo svetainių. Privalote kuo greičiau imtis veiksmų, kad šios operacijos būtų nutrauktos. Jei nieko nedarysite, informacija apie šias operacijas nukeliaus į Europos Centrinį Banką, kuris informuos institucijas, atsakingas už kovą su pinigų plovimu Lietuvoje. Šios institucijos informuos bankus ir per 50 minučių visos jūsų sąskaitos visuose bankuose bus blokuotos, jums grės baudžiamoji atsakomybė už pinigų plovimą, – tęsia sukčiai ir prašo instaliuoti programėlę, kuri suteiks nuotolinę prieigą prie jūsų kompiuterio, neva tam, kad neteisėtos operacijos būtų sustabdytos.
Ką daryti, jei paskambino sukčius?
Neskubėkite. Sukčiai, gerai išmano žmogaus psichologiją, dažnai gąsdina, kuria stresines situacijas ir skubina apsispręsti nedelsiant. Paminėdami konkrečius skaičius – 100 tūkstančių eurų ar 50 minučių – jie tik dar labiau įbaugina. Visgi, atsiminkite, kad nei bankų, nei kitų teisėtai veikiančių institucijų ar organizacijų atstovai niekada skambindami neprašo atskleisti konfidencialių asmeninių duomenų.
Į skambinančiųjų prašymus dalintis bet kokia informacija visad atsakykite neigiamai ir kuo greičiau baikite pokalbį. Jei visgi kyla dvejonių, patys paskambinkite bankui ir pasiteiraukite, ar skambinusio asmens pasakota situacija yra tikra.
Taip pat atsiminkite, kad pastaruoju metu telefoniniai sukčiai į gyventojus dažniausiai kreipiasi rusų kalba, o bankai ir kitos institucijos bei organizacijos to niekad nedaro.
Siekdami išvengti sukčių, nepamirškite ir kitų saugumo taisyklių
• Reguliariai pasitikrinkite savo banko sąskaitas, nedelsiant praneškite bankui, jei pastebėjote ką nors įtartino.
• Elektroninius mokėjimus atlikite tik naudodamiesi saugiomis interneto svetainėmis (atkreipkite dėmesį ar prie interneto adreso naršyklėje yra spynos simbolis, ar jis prasideda https://) ir naudokite saugų interneto ryšį (rinkitės mobilųjį internetą vietoj viešai prieinamo belaidžio Wi-Fi).
• Saugokite savo asmeninę informaciją.
• Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Sukčiai gali panaudoti jūsų duomenis ir nuotraukas kurdami netikrą tapatybę ar panaudodami sukčiavimo schemą, nukreiptą į jus.
• Jei manote, kad galėjote atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis sukčiui, nedelsdami kreipkitės į banką.
• Visuomet praneškite policijai apie galimus sukčiavimo atvejus, net jei ir netapote sukčių auka.
