Sukčių tema Lietuvoje aktuali nuolat. Bankų vardu jie bando gyventojus nuvilioti į neva bankų interneto svetaines, kurios iš tiesų būna fiktyvios ir kuriose sukčiai išvilioja jų duomenis. Visgi, fiktyvios interneto svetainės kuriamos ne tik bankų, bet ir kitų organizacijų vardu.
Vartotojai nuolat gauna elektroninių laiškų su nuorodomis į netikras elektroninių parduotuvių svetaines, SMS žinučių apie netikras siuntas su nuorodomis į fiktyvias pašto kurjerių svetaines. Todėl, siekdami išvengti apgaulės, turi išlikti budrūs ir tikrinti, kur pateikiate savo duomenis.
Nuo apgaulės apsaugo pastabumas
Melagingos interneto svetainės atrodo beveik taip pat kaip ir tikros. Paprastai jos kopijuoja žinomų svetainių dizainą – naudojamos tos pačios spalvos kaip ir banko ar elektroninės parduotuvės svetainėse. Jose taip pat kopijuojami originalūs logotipai, tekstai, nuotraukos.
Tačiau svetainės nėra visiškai identiškos originalioms, todėl neskubėkite „padovanoti“ sukčiams savo duomenų ir atidžiai įvertinkite svetainę. Tokiose svetainėse dažnos dizaino klaidos, be to, internetinis adresas skiriasi nuo originalaus pavadinimo. Pavyzdžiui, gali būti pridėta papildomų raidžių, skaičių arba svetainės adresas baigtis ne .lt ar .com, o kokiu nors kitu neįprastu trumpiniu.
Taip pat apgaulingose svetainėse paprastai esate skubinamas kažką daryti. Jums gali būti pranešta, kad turite kuo greičiau prisijungti, nes kitu atveju kas nors nutiks su jūsų pinigais. Arba priešingai, jeigu neprisijungsite per kelias minutes, neteksite netikėtai loterijoje laimėto prizo. Tokiu būdu nusikaltėliai stengiasi neleisti jums ramiai įvertinti situacijos, mat skubėdami žmonės paprastai neatkreipia dėmesio į detales ir lengviau atskleidžia savo elektroninės bankininkystės ar kredito kortelės duomenis.
Apgaulingose svetainėse taip pat gausu iššokančių langų, kuriuose prašoma įvesti savo elektroninės bankininkystės, kredito kortelės ar kitus duomenis. Tikrose svetainėse tokių iššokančių langų paprastai nebūna, juos taip pat blokuoja kai kurios interneto naršyklės. Taigi, neveskite savo duomenų tokiuose languose, taip pat jokiu būdu nespauskite ant juose esančių nuorodų.
Be to, lankydamiesi svetainėje, kuri prašo jūsų duomenų, atkreipkite dėmesį, ar adreso eilutėje, prieš svetainės adresą yra raidės https. Jeigu taip, vadinasi, svetainė naudoja saugų protokolą ir joje atskleisti duomenis greičiausiai bus saugu. Tačiau jeigu matote užrašą http be s raidės arba pažymėtą eilutę, kad ši svetainė nesaugi, jokiu būdu nepateikite savo duomenų.
Kai kurios apgaulingos svetainės gali užkrėsti jūsų kompiuterį kenksminga programine įranga, tad geriau apskritai jų vengti. Tai galite padaryti neatidarinėdami jums siunčiamų nuorodų elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, SMS žinutėmis ar kitais būdais. Jeigu nepasitikite siuntėju arba nesate tikras, ar siuntėjas yra tas, kuo prisistato, verčiau nerizikuokite.
Būkite atidūs atidarydami nuorodas
Kai kuriais atvejais nuorodas į apgaulingas svetaines gali atsiųsti ir jūsų pažįstami asmenys ir apie tai net nenutuokti. Taip nutinka, kai asmuo pats netyčia paspaudžia apgaulingos svetainės nuorodą ir apkrečia savo kompiuterį. Tuomet jo kontaktuose esantiems asmenims pradedamos siųsti nuorodos į apgaulingą svetainę. Tokiu būdu kibernetiniai nusikaltėliai pasinaudoja tuo, kad pasitikite siuntėju, tad lengviau užkibsite ant kabliuko. Tačiau nesunku to išvengti – gavę nuorodą iš pažįstamo asmens, atrašykite jam, klausdami, kokią informaciją rasite svetainėje. Užmezgę pokalbį išsiaiškinsite, ar nuoroda saugi spausti.
Jeigu jums atrodo, kad gavote svarbios informacijos, tačiau nesate tikras, ar nuoroda nėra apgaulinga, suveskite svetainės adresą patys. Tokiu atveju nukeliausite į tikrą internetinę svetainę, o ne jos kopiją ir galėsite įsitikinti, ar jums pateikta tikra informacija.
Nepamirškite, kad svarbiausia neskubėti ir būti atidiems. Tokiu atveju nepakliūsite į sukčių spendžiamus spąstus internete ir neprarasite savo lėšų.
Parengta pagal Europolo informaciją
