Kodėl banko darbuotojai užduoda klausimus apie mano sąskaitoje esančių pinigų kilmę ar sudarytą sandorį? Kodėl jiems tai būtina žinoti? Kam bus panaudota ši informacija? Atsakome į šiuos bankų klientams iškylančius klausimus.
Kodėl bankas prašo užpildyti Fizinio asmens anketą?
Bankas laikosi teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, ir įgyvendina principą „Pažink savo klientą“, todėl iš klientų prašo informacijos apie vykdomą veiklą, dalykinių santykių tikslus ir operacijų pobūdį. Taip norima užtikrinti, kad kliento operacijos atitinka turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.
Kodėl bankas negali susirinkti informacijos iš kitų Valstybės įmonių (pavyzdžiui Valstybinės mokesčių inspekcijos)?
Įstatymas, reglamentuojantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją nurodo, kad informaciją bankas turi susirinkti iš kliento, o ją patikrinti patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose. Todėl negalime visada užtikrinti, kad tos informacijos, kuri yra pateikta kitoms valstybinėms institucijoms, neprašysime pateikti Jūsų tiesiogiai mums.
Ar galiu pats keisti asmens anketos duomenis?
Jeigu buvo pakeista vykdoma veikla, finansinių operacijų pobūdis, būtina atnaujinti ir kliento anketą – tai galima padaryti ir savarankiškai, prisijungus prie interneto banko. Labai svarbu, kad bankas, vykdydamas dalykinių santykių stebėseną, turėtų naujausią informaciją apie klientą, todėl šie duomenys turi būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.
Sužinokite daugiau
Sužinokite daugiau tam skirtame mūsų polapyje.
Ar turiu kiekvieną mėnesį keisti anketos duomenis, jei mano pajamos kiekvieną mėnesį skirtingos?
Įprasta, kad mėnesio pajamos gali kisti. Pavyzdžiui, vieną mėnesį atlyginimas yra 700 eurų, kitą – 900 eurų, o dar kitą – 800 eurų. Jeigu skirtumas nėra didelis, keisti anketos duomenų nėra būtina, nes šie pasikeitimai nėra esminiai. Kas kita, jeigu kliento pastoviosios pajamos padidėtų pastebimai. Tada būtina atnaujinti kliento anketos duomenis. Pavyzdžiui, vieną mėnesį gaunamas 1 000 eurų atlyginimas, paskui šešis mėnesius negaunama jokio atlyginimo ir staiga į sąskaitą pervedami 9 000 eurų.
Pranešti bankui apie pakeitimus privalu ir tada, jeigu, pavyzdžiui, klientas nurodo, kad gauna įprastą nuolatinį atlyginimą, tačiau pavieniai asmenys perveda dideles sumas. Galbūt yra logiškas tokios situacijos paaiškinimas, pavyzdžiui, klientas pradėjo savo verslą, tačiau tada pats turėjo apie tai informuoti banką.
Ar gali bankas pinigines operacijas sustabdyti neįspėjęs?
Tam tikrais atvejais bankas ne tik turi teisę, bet ir privalo sustabdyti įtartinas pinigines operacijas. Norėdamas nustatyti, ar operacija nėra įtartina ir ar ji atitinka kliento veiklą bei lėšų šaltinį, bankas turi paprašyti kliento pateikti paaiškinimus, papildomus dokumentus.
Pavyzdžiui, jei į kliento sąskaitą reguliariai būdavo pervedamas tik atlyginimas ar pensija arba jei sąskaitoje visą laiką lėšos buvo tik taupomos, bankui kils klausimų apie pinigų kilmę, jei staiga bus pradėta pervesti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tada bankas užduos klientui klausimus apie šių lėšų kilmę ir prireikus paprašys pateikti tokių lėšų kilmę liudijančius dokumentus.
Jei pateiksiu dokumentus, liudijančius, kad pardaviau savo turtą arba paveldėjau palikimą, ar to pakaks, kad būtų aiški lėšų kilmė?
Bankas turi žinoti, iš kur klientas gavo lėšų, todėl, jei pateiksite dokumentus, liudijančius teisėtą lėšų kilmę ir lėšų kilmė bus aiški, nebekils papildomų klausimų.
Anketoje prašoma nurodyti, ar ketinu atlikti grynųjų pinigų operacijas, kokią planuoju mėnesio grynųjų pinigų apyvartą. Tai suplanuoti ne visada paprasta, nes, pavyzdžiui, išvykus atostogauti į užsienio šalis, atsiskaityti banko kortelėmis galima ne visur. Ar pasiimdamas didesnę grynųjų pinigų sumą iš savo sąskaitos visada turiu apie tai informuoti banką?
Jei iš sąskaitos paimama nedidelė pinigų suma, nebūtina apie tai pranešti bankui. Jei, pavyzdžiui, žmogus vieną mėnesį iš bankomato pasiėmė 300 eurų, o kitą mėnesį – 200 eurų, tikėtina, kad tai nesusiję su pinigų plovimu. Anketoje prašoma nurodyti tik apytikrę grynųjų pinigų apyvartą.
Jei klientas naudojasi bankomatu, atlikdamas kasdienes nedideles pinigines operacijas, jo atlyginimo svyravimai nėra dideli, įtarimų dėl galimos neteisėtos pinigų kilmės bankui neturėtų kilti ir jis neinicijuos griežtesnių procedūrų.
Tačiau jeigu klientas pageidaus įmokėti didesnę (pvz. 15 000 eurų per mėnesį) grynųjų pinigų sumą per bankomatus, Bankas pasiteiraus apie įnešamų grynųjų pinigų lėšų kilmę.
Kodėl bankas teiraujasi, ar aš pats arba mano artimieji šeimos nariai esame politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys (PEP)?
Bankas turi nustatyti, ar klientas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo, t. y. klausiama ar pats klientas, jo artimi šeimos nariai ar artimieji pagalbininkai eina tam tikras svarbias viešąsias pareigas. Šių pareigų sąrašas yra nurodytas įstatyme, o bankas klientui jį pateikia anketoje. Pavyzdžiui, tokios pareigos yra parlamento narys, ministras, valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys. Kad klientui būtų paprasta ir patogu susipažinti su šia informacija, anketoje paaiškinta, kokie giminaičiai laikomi šeimos nariais, ką reiškia kai kurios sąvokos.
Nustačius politikoje paveikiamus (pažeidžiamus) asmenis, bankui atsiranda tam tikrų papildomų pareigų, pavyzdžiui, dėl dalykinių santykių stebėsenos, tačiau klientui kokie nors papildomi ribojimai nėra taikomi ir banko paslaugos yra teikiamos įprasta tvarka.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato, kokių prevencinių priemonių ir kada privalo imtis bankai, kad užkirstų kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Įstatymo laikytis būtina, tačiau be to, kad bankas, pateikdamas savo klientams anketą, vykdo teisės aktų įsipareigojimus, galbūt jis gauna ir papildomos naudos?
Tiesioginės ekonominės naudos iš klientų klausimyno bankai negauna, tačiau tai padeda bankui geriau pažinti savo klientus. Dalykinių santykių stebėsenos procesas turi būti įdiegta tam, kad būtų galima užkirsti kelią galimam pinigų plovimui, mokesčių slėpimui ir kitiems finansiniams nusikaltimams.
Kas svarbiau stiprinant klientų lėšų kilmės ir finansinių operacijų priežiūrą – gerinti informacinių technologijų sistemą ar samdyti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galėtų geriau atpažinti neteisėtus sandorius?
Svarbūs abu dalykai. Kokybiška priežiūra užtikrinama gerinant IT sistemas ir pritraukiant kiek galima daugiau profesionalių specialistų.
