Kasmetinė SEB ambasadorių programa moksleiviams pritraukia vis daugiau dalyvių. O kokie yra jų įspūdžiai? Kviečiame susipažinti su programos dalyviais ir iš pirmų lūpų sužinoti, kaip jiems sekasi.
Gabrielius Mazuras, Kauno ,,Saulės“ gimnazija
Saugumas internete: kaip apsaugoti savo finansus skaitmeniniame pasaulyje
Aš esu Gabrielius ir jau trečius metus iš eilės dalyvauju SEB ambasadorių programoje. Dėstydami paskaitas mes, ambasadoriai, patys įgyjame itin vertingų žinių – apie asmeninių finansų valdymą, investavimą, entreprenerystę. Tačiau šiandien noriu pakalbėti apie saugumą internete: kaip atpažinti sukčių pinkles ir ką daryti jas pastebėjus.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pranešama apie dideles pinigų sumas, išviliojamas iš senyvo amžiaus žmonių. Telefonu skambinantys asmenys prisistato policijos pareigūnais ar banko darbuotojais. Dažniausiai jie kalba rusiškai ir praneša apie tariamą situaciją, į kurią esą reikia skubiai reaguoti. Būtent čia slypi pagrindinis sukčių naudojamas principas – skubinimas.
Jie kalba greitai, neleidžia aukai įsiterpti, gąsdina, kad, pavyzdžiui, banko sąskaita yra užšaldyta, ir prašo pateikti asmeninius ar prisijungimo duomenis. Taip išviliojamos tūkstantinės sumos. Tad kaip nuo to apsisaugoti?
Daugeliui žmonių jau yra tekę susidurti su telefoniniais sukčiais. Tačiau ar visada galime lengvai atskirti, kur yra tikras skambutis, o kur - sukčių pinklės?
Į ką verta atkreipti dėmesį?
- Kalba. Jeigu atsiliepę išgirstate rusiškai kalbantį asmenį, prisistatantį banko ar policijos darbuotoju, nedelskite – padėkite ragelį.
- Įtartinos žinutės ar el. laiškai. Jei žinutėje nenaudojamos lietuviškos raidės, pateikiamos įtartinos nuorodos ar yra daug gramatinių klaidų – tai tikriausiai sukčiai.
- Skubos jausmas. Jei tekstas verčia jus greitai priimti sprendimus, „negalvojant“, tai labai rimtas pavojaus signalas. Sukčių tikslas – jus išgąsdinti ir priversti veikti.
- Siuntėjo adresas ar numeris. Net jei siuntėjas pasirašęs kaip VMI ar jūsų bankas, tai dar nereiškia, kad žinutė yra tikra. Sukčiai dažnai klastoja pavadinimus.
Ką daryti, jei įtariate sukčiavimą?
Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, nedelsiant praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui telefonu 1843, el. paštu cert@nksc.lt arba per jų svetainę www.nksc.lt/pranesti.html. Ši organizacija gali pasirūpinti, kad sukčių sukurta nuoroda būtų užblokuota, o kiti žmonės netaptų aukomis. Gavę įtartiną žinutę ar el. laišką, susisiekite su šia organizacija ir pasitikrinkite, ar žinutė buvo siunčiama oficialiai. Internetinėje erdvėje svarbiausia išlikti budriems ir nepasikliauti visais gautais pranešimais.
