Sukčiai, pinigus iš gyventojų išviliojantys apgaule – aktualumo neprarandanti saugumo tema. Apgavikai gyventojams siunčia netikras SMS žinutes, skambina, apsimeta banko ar kitos institucijos darbuotojais, investicijų specialistais, siūlančiais „itin pelningas“ uždarbio galimybes. Kaip išvengti finansinių sukčių ir į ką atkreipti dėmesį gavus žinutę ar skambutį?
Pateikiame kelis scenarijus, dažniausiai naudojasi finansiniai sukčiai.
Gavote SMS žinutę su nuoroda
Svarbiausia užduoti sau klausimą – ar pats inicijavau kokį nors mokėjimą? Jei ne, mintyse iškart turėtų užsidegti raudona lemputė. Niekada neveskite savo prisijungimo kodų į SMS žinute gautą nuorodą. Galvojate, kad „tik pažiūrėsite“, kur veda gauta nuoroda? Nedarykite to. Sukčių puslapis beveik neabejotinai atrodys praktiškai taip pat, kaip tikras interneto puslapis, o tai gali jus suklaidinti.
Gavote žinutę, kurios siuntėjas (neva) yra bankas, o žinutė yra ankstesnio susirašinėjimo su banku lange
Deja, išmanieji telefonai SMS žinutes grupuoja pagal tai, kokį žinutės siuntėjo vardą nurodo pats siuntėjas – čia jų išmanumas ir baigiasi. Internete yra daugybė tinklapių, kurie teikia tokią paslaugą – jums tereikia įrašyti siuntėjo vardą, žinutės turinį ir gavėjo telefono numerį. Galite nusiųsti žinutę draugui, kaip siuntėją įrašydami, tarkim, „mama“ – gavėjo telefone tokia žinutė atsiras prie ankstesnių tikrosios mamos žinučių. Draugams tokį pokštą iškrėsti galbūt ir smagu, tačiau, kaip matome, ši technologija naudojama ne tik juokaujant, bet ir įgyvendinant nusikalstamas schemas.
Skelbimų portale parduodate prekę ir potencialus pirkėjas paklausia, koks jūsų sąskaitos likutis
Ar tai tikrai nesukelia įtarimų? Pirkėjo mokama suma už prekę tikrai tilps į jūsų sąskaitą, gaunamai sumai limito nėra – sukčiai, tuo tarpu, neretai bando išaiškinti priešingai. Tad kam jiems tas sąskaitos likutis? Kad sukčius žinotų vagystės „potencialą“, t. y., kiek galima iš jūsų pavogti. Pinigams už prekę gauti pakanka vienintelio duomens – sąskaitos numerio. Šis aspektas nesikeičia jau daugybę metų. Jis netvirtinamas jokiais kodais ar sąskaitos likučiais.
Parduodate prekę ir iš potencialaus pirkėjo gaunate nuorodą į siuntų tarnybos puslapį
Pagalvokite, ar tikrai tuo atveju, kai jūs parduodate prekę, jums reikia įvesti savo mokėjimo kortelės duomenis į iš nepažįstamojo gautą nuorodą? Jei pirkėjas tikrai ketina pirkti jūsų prekę, o ne ištuštinti jūsų sąskaitą, jam visiškai užteks to paties jūsų sąskaitos numerio. Netikėkite pasakomis apie neva tokius kurjerių tarnybų reikalavimus ar tai, kad įvedę kortelės duomenis padarysite paslaugą potencialiai pirkėjui, nes šis patogiai gaus savo prekę prie pat namų durų. Toks „pirkėjas“ patogiai gaus tik jūsų pinigus.
Jūsų „Smart-ID“ programėlė prašo įvesti PIN1 ar PIN2
Visada giliai įkvėpkite ir perskaitykite tikslų informacinį pranešimą prieš vesdami PIN2 (ypač šį, nors budrumo reikia visuomet). Pranešime, kuris yra siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada įrašoma informacija, kur keliauja pinigai, t. y., sąskaitos fragmentas ir konkreti suma. Deja, daug gyventojų viską spaudo taip greitai ir mechaniškai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada, kai ši informacija pateikiama prieš pat nosį. Skubėjimas čia – tikras priešas.
Jums skambina telefonu, prisistato banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos institucijos atstovu, pasakoja apie „skubią situaciją“ ir prašo padiktuoti prisijungimo prie interneto banko kodus.
Tokiu atveju su asmeniu nekalbėkite. Būkite nemandagūs ir tiesiog padėkite ragelį. Jei jums darosi neramu dėl tos neva skubios situacijos, apie kurią sukčius jums greičiausiai papasakos pokalbio pradžioje, patys paskambinkite į savo banką ar instituciją, iš kurios jums neva skambino. Susisiekite oficialiuose kontaktuose nurodytais telefono numeriais, įsitikinkite, kad jokios „skubios situacijos“ nėra ir miegokite ramiai.
Neplanuotai iš nepažįstamojo gavote akivaizdžiai per gerą investavimo pasiūlymą
Skamba per gerai? Greičiausiai taip ir yra. Vėl būkite nemandagūs – nesileiskite į diskusijas ir padėkite telefono ragelį. Patyrę sukčiai tik ir laukia, kad jūs tęstumėte pokalbį, kad galėtų lengviau apsukti aplink pirštą – žmonių psichologiją jie išmano puikiai. Kad ir kaip jums maga apsaugoti savo santaupas nuo didėjančios infliacijos, raskite kitų būdų, kur jas investuoti – neatiduokite jų sukčiams.
Mes nuolat imamės įvairių priemonių, siekdami mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai – gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat nuolat tobuliname savo stebėsenos įrankius, kad galėtume aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuojame suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, vystome technologinius sprendimus, bendradarbiaujame su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdami sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą.
