Ar pagaliau sulauksime teigiamų metų finansų rinkose?

Daugelis investuotojų nekantravo atsisveikinti su 2022-aisiais, vienais blogiausių metų biržose, ir 2023 metus pasitiko su viltimi, kad turbulencija finansų rinkose pagaliau stabilizuosis. Iš tiesų teigiamų požymių įžvelgti galima, tačiau ar jų užteks, kad investuotojai išliktų optimistiški?

Nauja svyravimų realybė

Finansų rinka be svyravimų neįsivaizduojama – visus didesnius pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Po 2007–2008 metų didžiosios finansų krizės ir rinkų griūties prasidėjo įspūdingas dešimtmetis, kai pasaulio akcijų rinkos gana stabiliai pakilo daugiau negu 200 proc. (arba vidutiniškai 12 proc. kasmet). 

Vis dėlto vėliau svyravimų rinkose gerokai padaugėjo, ir nuo tada kiekvienais metais stebėjome besikeičiančias investuotojų nuotaikas, o kartu ir pokyčius rinkose. 2018 metų pabaigoje rinkos smuko investuotojams sunerimus dėl galimos recesijos ir muitų karų tarp JAV ir Kinijos, o 2019 metais, neišsipildžius blogiausiam scenarijui, akcijų rinkose išvydome beveik 30 proc. šuolį. 
2020 metais susidūrėme su COVID-19 pandemija ir, nors investuotojams metai buvo sudėtingi, akcijų rinkų rezultatai buvo teigiami, 2021 metais pasaulis vadavosi iš pandemijos, ekonomikos aktyvumas augo, nuotaikos gerėjo ir investuotojai vėl galėjo džiaugtis beveik 30 proc. grąža. O 2022 metai, pažymėti infliacijos ir karo, tapo vienais blogiausių investuotojams istorijoje. 

Teigiami požymiai

Ar atėjo eilė teigiamiems metams? Iš tiesų į šiuos metus investuotojai žengė nusiteikę teigiamai. Nors padidėjo recesijos grėsmė ir gerokai išaugo palūkanos, rinka tikisi, kad metai gali būti neblogi, nes baimės ir rizikos įtaka jau matyti iš pernai gerokai smukusių akcijų ir obligacijų kainų. Per pirmas tris šių metų savaites pasaulio akcijų rinkos pakilo apie 3 proc., besivystančių šalių įmonių akcijos brango apie 7 proc. (labiausiai dėl atsiveriančios Kinijos). Palūkanoms rinkose kiek sumažėjus, daugelis obligacijų taip pat brango 3–4 procentais.

Pagerėjusias investuotojų nuotaikas paskutiniu metu labiausiai lemia:
- ir JAV, ir Europoje pasiektas infliacijos pikas, kuris jau greitai leis centriniams bankams nustoti kėlus palūkanas (JAV atveju galbūt net pradėti jas mažinti)
- euro zonos vartotojai pradeda jausti sustiprėjusio euro privalumus (pvz., naftos kaina pasaulinėje rinkoje per paskutinius 3–4 mėnesius yra beveik nepakitusi, tačiau kaina eurais yra sumažėjusi apie 10 proc.)
- Europos gebėjimas itin greitai išspręsti energetikos krizę ir rasti alternatyvų rusiškoms dujoms ir naftai (čia gelbėjo ir itin šilti orai)
- Kinijos sprendimas atsisakyti itin griežtos COVID-19 politikos ir atšaukti daugelį suvaržymų

Ilgalaikė grąža

Teigiamų požymių rinkose netrūksta, tačiau finansų rinkos gali būti negailestingos bandantiems nuspėti, kas vyks rinkose rytoj, po savaitės ar net pusmečio. Nors ilguoju laikotarpiu įmonių akcijų kainas labiausiai lemia įmonių finansiniai rodikliai ir bendra ekonominė padėtis, tačiau įvyksta ir kitų nenumatytų, įtaką rinkoms darančių veiksnių. Pavyzdžiui, dvi didžiausios pasaulio ekonomikos šalys – JAV ir Kinija – pradėjo prekybos karus (2018 m.), pasaulį užklupo šimtmetį nematyto masto pandemija (2020 m.), prasidėjo karas Europoje (2022 m.). Tokių svyravimų, kokius sukėlė šie įvykiai, investuotojai nematė nuo pat 2008 metų. Tačiau ar patikėtumėte, kad rinkos per paskutinius penkerius metus yra pakilusios daugiau negu 50 procentų? 

Šie 50 proc. nereiškia nieko, kalbant apie artimiausio laikotarpio perspektyvas. Suprantama, kad rinkų kritimas sukelia neigiamas emocijas ir, matydami sumažėjusią investicijų ar pensijų fondų vertę, jaučiamės kažką praradę. Tačiau tokia yra pagrindinė investavimo rinkose taisyklė – tam tikrais laikotarpiais investicijų vertė gali svyruoti. Pavyzdžiui, akcijų rinkos rytoj gali kristi 5 proc., jei Kinija praneš vėl užsidaranti, arba kilti 5 proc., jei JAV Federalinis rezervų bankas netikėtai paskelbs, kad nebekels palūkanų. 

Tačiau šie 50 proc. per penkerius metus, arba 200 proc. per pastaruosius penkiolika metų, yra geras priminimas, kad ilgalaikiai investuotojai yra apdovanojami už kantrybę: būtent nuoseklus investavimas nesiblaškant leidžia uždirbti dažnai aptariamą ilgalaikę nemažą grąžą. 

Komentaro autorius Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas